Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui suteikti skverui Senamiesčio seniūnijoje Lietuvos Laisvės Lygos vardą. Vardas primins vietą prie Maironio gatvės ir Adomo Mickevičiaus paminklo, kur 1987 m. rugpjūčio 23 d. įvyko istorinis Lietuvos laisvės lygos (LLL) surengtas mitingas – pirmas viešas protesto mitingas per SSRS okupacijos metus, įgarsinęs daugelio lūkestį dėl sovietų armijos išvedimo. Lietuvos laisvės lygos skveras šliesis prie Adomo Mickevičiaus skvero, kuris, nors taip vadintas ilgus dešimtmečius, įregistruotas buvo tik šį pavasarį.
1978 m. birželio 14 d. kaip pogrindinė organizacija įkurta Lietuvos Laisvės Lyga 1987 m., SSRS vykstant pertvarkai, suaktyvino veiklą. Molotovo–Ribbentropo slaptųjų protokolų pasirašymo 48-osioms metinėms skirtas mitingas prie paminklo A. Mickevičiui buvo pirmasis sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas per visą sovietinę okupaciją ir pirmoji antisovietinė demonstracija po 1972-ųjų „Kauno pavasario”. Sovietinės saugumo struktūros stengėsi sutrukdyti jį. Pirmiausia buvo įspėtas vienas jo organizatorių – LLL vadovas Antanas Terleckas, kuris buvo gąsdinamas ir baudžiamąja atsakomybe. Mitingas įvyko, bet daugybei jo dalyvių, pasirūpinus Komunistų partijai ir KGB, po to teko atlaikyti viešus svarstymus ir pasmerkimus savo darbovietėse ir gyvenamosiose vietose. Vis dėlto žinia apie šį įvykį pasklido plačiai užsienyje, o rugpjūčio 23-iosios mitingas tapo simboline naujos epochos ir kelio į Nepriklausomybę pradžia.
LLL, tautinė, politinė Lietuvos organizacija, kovojusi už Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS, siekusi ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę, platinusi antisovietinę literatūrą, 1990 m. Kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai reiškėsi šalies politiniame gyvenime. Lietuvos visuomenė LLL veiklą vertino įvairiai, dalis žmonių nepalaikė jos radikalumo, dauguma pritarė nuosaikesnei Sąjūdžio politikai dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1995 m. LLL buvo įregistruota kaip politinė partija, bet 2003 m. nutraukė veiklą.
„Prasminga ir gražu, kad minėdami Lietuvos okupacijos aštuoniasdešimtmetį mes įamžiname tų žmonių nuopelnus, kurie ryžtingai kvietė visuomenę nuosekliai laikytis Laisvės bei Nepriklausomybės idealų, – sakė Lietuvos Laisvės Lygos pavadinimo skverui suteikimo idėją pristačiusi savivaldybės tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Kamilė Šeraitė. – Kovodama dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Laisvės Lyga, kuri, beje, prieš kelias dienas, birželio 14 d., minėjo įkūrimo metines, visada stengėsi akcentuoti Lietuvos, kaip okupuotos valstybės statusą, nuolat pabrėžė 1940 m. įvykusios okupacijos faktą, pirmoji viešai prabilo apie 1939 m. slaptuosius Vokietijos ir SSRS protokolus. Lietuvos laisvės lyga savo viešais pareiškimais, organizuotais mitingais ir atvira konfrontacija su sovietiniu režimu iš esmės praplėtė visuomenės kritinio mąstymo ribas ir atvėrė kelią platesniam tautos atgimimo judėjimui.”
Lietuvos Laisvės Lygos atminimo įamžinimą inicijavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis.
Žinios apie Lietuvos Laisvės Lygos vardu pavadintą skverą sulaukė ir vienas jos įkūrėjų, 92-ejų Antanas Terleckas. Kaip sakė jo sūnus, politikos apžvalgininkas Ramūnas Terleckas, tėvui tai pozityvi žinia.
