Vilniaus miesto savivaldybė atnaujina finansavimo tvarką, skirtą kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymui. Nuo šiol į dalinį finansavimą galės pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose esančių istorinių pastatų savininkai. Skiriama finansavimo dalis išauga nuo 40 proc. iki 60 proc. pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui. Taip pat bus remiamas ir medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimas ar neišlikusių atkūrimas.
„Vilnius yra turtingas unikalia architektūra, tačiau laikas yra palikęs joje savo žymes ir daugelis istorinių pastatų mūsų mieste yra nepavydėtinos būklės. Būtent šių vietų vaizdas sudaro pirmąjį įspūdį apie sostinę, todėl siūlome savivaldybės pagalbą atnaujinant kultūros paveldą. Kviečiu sostinės gyventojus pasinaudoti skiriama parama tiek patogesniam gyvenimui istoriniuose statiniuose, tiek miesto savitumui išlaikyti“, – kalba Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Naujajai tvarkai šiandien pritarė Vilniaus miesto Taryba.
Pasinaudojant nuo 2018 m. skiriama parama, jau sutvarkyta daugiau nei šimtas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų ar jų dalių. Balkonų atnaujinimas remiamas nuo 2015 m. Per tą laiką atnaujinta virš tūkstančio balkonų.
„Iki šiol didžioji paramos dalis buvo skiriama Senamiestyje esantiems pastatams. Norime paskatinti kitose kultūros paveldo vietovėse, taip pat ir gerokai nutolusiose nuo centrinės miesto dalies, esančių pastatų gyventojus naudotis savivaldybės siūlomomis paskatomis“, – ragina Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Armakauskaitė.
Naujoji Vilniaus paveldotvarkos programa apjungia iki šiol veikusias tris finansavimo tvarkas: paramą Senamiesčio pastatų išorės tvarkymui, paramą kultūros paveldo pastatų, esančių kultūros paveldo vietovėse (Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Šnipiškėse) išorės tvarkymui ir paramą avarinės būklės balkonų tvarkymui, bei siūlo taiklesnę paramą istorinės medinės architektūros tvarkybai. Viena finansavimo kryptis skirta autentiškų medinių langų ir durų restauravimui ar neišlikusių atkūrimui pagal ikonografinę medžiagą.
Dabar į paramą galės pretenduoti visame Vilniuje esančių kultūros paveldo objektų savininkai. Ar pastatas priklauso Kultūros vertybių registrui, galite pasitikrinti čia.
Parama teikiama ne tik pastatams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, bet ir kultūros paveldo vietovėse – Senamiestyje, Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte – esantiems pastatams.
D. Armakauskaitė skatina pasinaudoti parama ir medinių pastatų savininkus. „Antakalnyje, Žvėryne, Šnipiškėse, Užupyje ir kituose rajonuose galima aptikti tikrai išskirtinės medinės architektūros. Europoje šiuo metu prasideda tikras medinės architektūros renesansas, o mūsų medžio meistrų darbo kokybė – pasaulinio lygio. Tai patvirtina ir faktas, kad Vilniuje įsikūręs Medinės miesto architektūros muziejus už pastato Polocko g. 52 tvarkybos darbus pelnė ne vieną apdovanojimą“, – kalbėjo D. Armakauskaitė. Jos nuomone, gyvenimui pritaikyti ir išlaikę savo unikalumą istoriniai medinės architektūros pastatai praturtina miestą ir kuria jame ypatingą atmosferą.
Gauti dalinį finansavimą gali tiek pastatų savininkai – gyventojai, verslas, tiek pastatų valdytojai – bendrijos, pastatų administratoriai.
Pasinaudojant parama galima tvarkyti visą pastato fasadą, stogą, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų balkonus ir kitus avarinės būklės fasado elementus, atnaujinti ar atkurti kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų autentiškus medinius langus ir jų apvadus, langines bei duris ir jų metalinius elementus.
Savivaldybė padengs 60 proc. į Kultūros vertybių registrą įtrauktų ir kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų fasadų atnaujinimo išlaidų, 80 proc. balkonų ir kitų avarinės būklės fasadų elementų tvarkymo išlaidų. Atnaujinant vertingą medinę architektūrą bus padengiama 70 proc. tvarkymo išlaidų. Šiems pastatams dalinai finansuojami visi tvarkybos darbai, išskyrus vidaus apdailą, apšiltinimą, naujų pertvarų įrengimą, šildymo, nuotekų, vandentiekio sistemų įrengimą, remontą ar rekonstravimą. Taip pat, jei reikalinga – savivaldybė finansuos ir iki 70 proc. projektavimo, tyrimų, ekspertizės išlaidų.
Atnaujinant ar rekonstruojant medinius langus ir duris nustatyta fiksuota paramos suma: 1 kv. m langų ir jų elementų restauravimui arba atkūrimui suteikiama 900 Eur parama, durų tvarkybai ar atkūrimui – 8000 Eur.
Kvietimas teikti paramos prašymus pagal naująją tvarką bus paskelbtas nuo ateinančių metų sausio pradžios. Šiais metais pasirašytos paramos gavimo sutartys taip pat lieka galioti, o finansavimas bus suteikiamas pagal tas sąlygas, kurios galiojo iki šiol.
Kasmet istorinių pastatų fasadų atnaujinimui Vilniaus miesto savivaldybė skiria beveik milijoną eurų, tačiau poreikis – kur kas didesnis. Vien praeitais metais pateikti 75 prašymai gauti dalinį finansavimą.
Paramą administruoja Vilniaus senamiesčio valdymo agentūra.
