Šiuolaikinis menas sostinėje neapsiriboja tik galerijomis. Netikėtose miesto erdvėse įgyvendinti kūrybines idėjas kviečianti meno rėmimo programa „Kuriu Vilnių“ Vilniaus viešosioms erdvėms atrinko trylika naujų meno kūrinių ir instaliacijų. Daugelis šių metų darbų kalba apie darną, bioįvairovę, gamtą, saulės energiją ir simboliškai siejasi su 2025-aisiais – Žaliosios sostinės metais.
„Menas populiariose ar dar neatrastose miesto erdvėse neabejotinai atneša gyvybės, išskirtumo, originalumo, o kartu neretai komunikuoja ir svarbias žinutes ar temas. Per šešerius metus Vilnius sukūrė visą meno galeriją po atviru dangumi, o miestiečiai ir Vilniaus svečiai originaliais menininkų darbais gali mėgautis tiesiog būdami mieste. Džiugu, kad šiemet vietas meno kūriniams siūlė net patys gyventojai“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Šeštą kartą vykstanti meno projektų rėmimo programa „Kuriu Vilnių“ sulaukė per 40 meno kūrinių, kurie atnaujintų ir pagyvintų skirtingas miesto erdves – Šnipiškes, Lazdynus, Fabijoniškes, Naujamiestis. Atrinkta 13 meno kūrinių, kuriais kultūros gerbėjai galės mėgautis nebūtinai keliaudami į miesto centre įsikūrusias galerijas ar muziejus.
Iš viso „Kuriu Vilnių“ projektams buvo numatytas 350 tūkst. eurų biudžetas, o vieno projekto vertė galėjo siekti iki 70 tūkst. eurų. Nepriklausoma ekspertų komisija, įvertinusi pateiktas idėjas, paskirstė per 280 tūkst. eurų. Mažiausia vieno kūrinio vertė – per 7 tūkst. eurų, didžiausia – beveik 50 tūkst. eurų.
Instaliacija „Meno takas“ menininkas Artur Širin siekia praturtinti Šnipiškes Linkmenų gatvėje sukuriant meno galeriją po kojomis. Gatvės menininkai ir iliustratoriai sukurs eskizus ir pakeis kanalizacijos dangčius. Neinvaziniu būdu sukurti mažosios architektūros elementai pakeis senus dangčius, dalis jų išlikę su sovietine simbolika. Įgyvendinimo suma – 17 tūkst. eurų.
Projektu „APUS APUS“ mažoji bendrija „TAKTAK“ architektūra scenografija siekia sukurti mozaiką-čiurlių lizdavietę. Vientisa mozaika susidės iš mažų pikselių-inkilų, formuojančių bendrą kūrinį – tupintį paukštį.
„Miestai – didelės biologinės įvairovės teritorijos. Didėjant tankėjimui, vykdant renovacijas, didėja rizika biologinei įvairovei prarasti beveik natūralias buveines. Gamtai lieka mažiau vietos, kai kurioms augalų ir gyvūnų rūšims gresia populiacijos mažėjimas. Viena iš tokių rūšių čiurlys. Dar neseniai grėsmės nejutę paukščiai pastaraisiais metais susidūrė su rimtu pavojumi. Daugiabučių renovacijos metu nyksta šių į kregždes panašių paukščių lizdavietės“ – rašoma paraiškoje.
Šiuo projektu tikimasi iš esmės pakeisti šias neigiamas tendencijas ir netradiciniu būdu pažvelgti į aplinkosaugą. Projektas siūlo novatorišką ir išradingą perspektyvą laukinių gyvūnų ir architektūros sugyvenimo lauke. 60 čiurlių šeimų talpinanti lizdavietė bus suprojektuota bendradarbiaujant su ornitologais. Mediniai stačiakampio formos inkilai sudarys koloniją ir kiekvienas inkilas-pikselis formuos bendrą mozaiką. Įgyvendinimo suma – 24 100 eurų.
Artur Širin ant pastato Architektų g. 59 priestato sukurs meno kūrinį „Lazdynų pelėda“. Priestatas gerai matomas ne tik Lazdynų mikrorajone, bet ir iš tolimesnių miesto taškų. Kompozicijoje ant keturių sienų pavaizduota į šiaurės rytus ir pietvakarius žiūrinti pelėda. Iš žodžių žaismo „pelėda Lazdynuose“ ar „Lazdynų pelėda kilęs vizualinis sprendimas – duoklė rašytojoms seserims Sofijai Ivanauskaitei-Pšibiliauskienei ir Marijai Ivanauskaitei-Lastauskienei, pasirašinėjusioms vienu pseudonimu „Lazdynų pelėda“. Bauhaus judėjimo inspiruoto piešinio pelėdos akyse – tarsi rašytojų kūrybos atspindžiai, įrašytos eilės. Šis piešinys idėjiškai susišaukia su greta Architektų gatvės esančiu Pasakų parku.
„Visa aplinka aplink namą – išpuoselėta, landšafto specialistams padedant įrengti želdynai, bendrija investavo įsigydama aplinkos tvarkymui reikiamą įrangą (žoliapjoves, trimerius ir kt.) patys vykdome želdynų, krūmų, dekoratyvių vejų, miško takų ir pamiškės zonų priežiūrą. Viskas – išpuoselėta, išskyrus, namo „kepurę“, kuri matoma ir iš arti, ir iš labai toli. Pasiūlytas projektas mūsų namo „kepurei“ tiesiog užbūrė savo kompozicija, spalvomis, nuotaika ir atitikimu supančiai aplinkai“ – paraiškoje atsiliepia bendruomenė. Įgyvendinimo suma – 7 800 eurų.
Trijų menininkų – K. Grigaliūno, R. Diržio ir K. Vanclovo – projektu „Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas vaikščiojantys kojūkais Vilniuje“ siekiama vilniečiams sukurti dar vieną traukos tašką. Galima vietos bendruomenę įtraukti į įvairiausius Fluxus ar lietuvių liaudies žaidimus (šokinėjimo su maišais ar kiaušinio nešimo čempionatai). Skulptūros sugalvotos kaip lengvai transportuojamos ar kilnojamos. Šių dviejų vienų iš žymiausių lietuvių kilmės menininkų įvietinimas suteiktų papildomų galimybių jungti įvairius renginius ar menininkų pristatymus. Įgyvendinimo kaina – 17 600 eurų.
Akvilė Misevičiūtė ant S. Stanevičiaus g. 55 sukurs freską, kuri išryškintų naujai suprojektuotą riedlenčių ir riedučių parką. Sienos piešinys įkvėptas geografinių vietovės ypatumų – namas stovi ties Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinio pakraščiu, netoliese teka upelis, o aplink driekiasi pasivaikščiojimo takai ąžuolyne. Šalia neseniai atsirado Fabijono svetainė.
Piešinyje atsispindi dvi pagrindinės linijos – geometrinės figūros atkartoja riedlenčių ir riedučių parko reljefą, o gamtinė tematika primena šalia esantį upelį, ąžuolyną bei greta sutinkamus gyvūnus. Kuriant galutinį piešinį, planuojama konsultuotis su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija dėl specifinių augalų ir gyvūnų, sutinkamų draustinyje ir integruoti juos į piešinį. Įgyvendinimo kaina – 12 580 eurų.
Savo kūriniais „Žmonės žuvys“ Vladimiras Ionovas papuoš LMTA rūmų fasadą (Kosciuškos g. 12). Vaizduojamais žmonėmis-žuvimis menininkas kviečia žiūrovą susimąstyti apie upės ir gamtinės aplinkos svarbą miestui. Taip pat atgaivinti pastato estetinį vaizdą. Sienų tapybos išdėstymas ant pastato fasadų leis įvairiai judantiems (važiuojantiems automobiliu, viešuoju transportu, vaikštant ar važiuojant dviračiu) matyti ir tyrinėti kūrinį iš skirtingų judėjimo taškų. Įgyvendinimo kaina –19 940 eurų.
Antano Petrulio tapyba freskos pavidalu papuoš vieną iš Antakalnio namų fasadų. Ją sukurs tapytojo anūkas, gatvės meno kūrėjas Kipras Petrulis. Įgyvendinimo kaina – 13 250 eurų.
Skultūra „Ramus žmogus“ menininkas Linas Šinkūnas sukurs unikalų kūrinį, kuris organiškai įsilies į aplinką skatindamas gilesnį žmogaus ir gamtos santykio suvokimą, ekosistemų trapumą bei klimato kaitos iššūkius.
Iš vandens kyšantis žmogaus veidas giliai rezonuoja su šiuolaikinėmis diskusijomis apie žmogaus poveikį planetai, simbolizuoja tylų, mediatyvų žmogaus buvimą gamtoje. Lėtas grimzdimas į vandenį primena apie mūsų laikinumą ir trapumą šioje ekosistemoje.
Esant klimato krizės sąlygoms, kūrinys kelia klausimą, kaip žmonija gali gyventi harmonijoje su gamta, užuot ją išnaudojusi ar žalojusi. Vandenyje atspindimas veidas, supamas vandens augmenijos žadina refleksiją apie gamtos cikliškumą ir žmogaus santykį. Vandens, kaip gyvybės šaltinio, naudojimas skulptūroje pabrėžia jo svarbą žmonėms ir visoms gyvoms būtybėms. Įgyvendinimo kaina – 7 720 eurų.
„Saulės gaudyklė“ – interaktyvus skulptūros projektas, novatoriškas meno kūrinys, skirtas gaudyti ir atspindėti saulės spindulius. Skulptūra maitinama saulės ir veikia savarankiškai naudodama programinį kodą, kad veidrodžio elementai tiksliai atspindėtų saulės spindulius ant suolelio. Estetiškai ji susisieja su sapnų gaudyklės simbolika, o subtilūs baltiškumo elementai, įskaitant runas, pabrėžia kūrinio kultūrinį kontekstą.
Sergejaus Grigorjevo skulptūra ir suolelis bus stilistiškai sujungti, sukuriant harmoningą erdvę. „Saulės gaudyklės“ projekte ypatingas dėmesys skiriamas tvarumui – skulptūros mechanizmui naudojami perdirbti senų palydovų ir išorinių mechanizmų šarnyrai. „Saulės gaudyklė“ – dar vienas žingsnis į futuristinį meną. Amatų skveras Naujamiestyje projektui pasirinktas dėl savo reikšmės ir miesto konteksto. Ši viešoji erdvė yra glaudžiai susijusi su kūrybiškumu ir rankų darbu, todėl interaktyvi skulptūra čia puikiai dera kaip naujoviškas meno ir technologijų susikirtimo taškas. Įgyvendinimo kaina – 37 571 euras.
Tauro Kesmino skulptūra „Atpažintas objektas“ papildys Lazdynų mikrorajono pėsčiųjų alėją. Neseniai įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės erdvė yra kultūriškai tuščia. Lazdynuose yra skulptūrų – „Vėtrungė“, „Rytas“, „Kanklininkė“, tačiau visos jos pastatytos iki Lietuvai dar iškovojant Nepriklausomybę.
Menininko tikslas – skulptūra parodyti visuomenei, jog abstrakti, šiuolaikinė skulptūra gali patraukliai bei įtaigiai atrodyti viešojoje erdvėje ir žadinti praeivių vaizduotę, kviečiant ieškoti sąsajų asmeninėje ir bendruomeninėje mikrorajono patirtyje. Įgyvendinimo kaina – 36 240 eurų.
Senvagės slėnyje skulptūrų triptikas „Lelijos“ skatins jautrumą aplinkai ir meilę gamtai. Lelijos lapo inspiruota skulptūrinių objektų kompozicija praturtins vietovę įsimenančiu meniniu akcentu. Gamtos įkvėptas plaukiojantis trimatis objektas vietovės peizažą papildys nauja spalva, forma ir prasmėmis, neužgožiant jau egzistuojančių gamtinių ir architektūrinių elementų. Įgyvendinimo kaina – 49 396 eurai.
Skulptūra „Po saule“Justina Norkutė – Širin sieks sukurti naują meninį traukos objektą Naujamiestyje, Amatų skvere. Autonominė skulptūra suteiks papildomo jaukumo aplinkai. Šviestuvo funkcija skulptūroje sukurs interaktyvumo aspektą – dieną žiūrovas matys objektą vienokį, vakare – pasikeitusį. Kita objekto paskirtis – edukacinė. Pasaulio žemėlapio nagrinėjimas – gali būti įdomus užsiėmimas ir vaikams, ir suaugusiems.
„Gaublio, kaip apvalios (o ne plokščios) planetos pavyzdys, pastaraisiais metais išaugo. Tai yra tūrinio gaublio pranašumas prieš plokščią žemėlapį“ – rašoma paraiškoje. Įgyvendinimo kaina – 15 tūkst. eurų.
Antakalnyje Linas Kaziulionis sukurs muralą „Miško maudynės – kurortas prie namų!“. Projektu siekiama išryškinti žaliausio sostinės rajono savitumą, paskatinti vietos gyventojus atrasti šalimais esančią miško erdvę kaip sveikatos ir poilsio šaltinį.
Patyrusio menininko kūrinys kvies švęsti gamtos artumą, įneš džiaugsmo ir spalvų, ypač šaltuoju metu, į niūrią, sovietinės architektūros gausią Antakalnio dalį (Švyturio g.)
Ant pastato sienos kabės informacinė lentelė ir trumpai supažindins su miško maudynėmis, o norintys daugiau sužinoti – galės skanuoti QR kodą, kuris nukreips į puslapį apie miško maudynes ir praktinius patarimus, kaip „išsimaudyti“ Šveicarijos parke. Įgyvendinimo kaina – 24 480 eurų.
Vilniaus savivaldybės kuruojama programa „Kuriu Vilnių“ per šešerius metus įgyvendino jau 47 šiuolaikinio meno projektus. Šiemet „Kuriu Vilnių” keitė savo formą ir kūrybines idėjas menininkai kviesti įgyvendinti miesto parinktose ar gyventojų pasiūlytose vietose. Daugiausiai dėmesio skirta miesto skverams, gyvenamųjų namų sienoms.
Pateiktus darbus vertino iš visuomenei žinomų kompetentingų vaizduojamojo meno, architektūros, menotyros ir kitų specialistų sudaryta komisija: Aušra Trakšelytė, Albertas Kazlauskas, prof. Eglė Ganda Bogdanienė, dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė, Paulius Jonys, Milda Ivanauskienė, Saulė Mažeikaitė-Teiberė, Rūta Pilkytė.
Meno rėmimo programa veikia nuo 2018-ųjų. Įgyvendintus projektus galima atrasti Vilniaus laisvalaikio žemėlapyje ir Vilniaus DNR duomenų bazėje.
