Ateities miestai – išmanūs, darnūs, tvarūs miestai. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai. Bendradarbiaujant su verslu, savivaldybėmis ar užsienio partneriais įgyvendinami projektai, skirti transporto ir atliekų tvarkymo sistemoms, racionaliam išteklių naudojimui ar tokioms inovacijoms kaip prietaisų gyvavimą galinčios pailginti trinčiai ir dilimui atsparios dangos arba miestų triukšmą sugeriančios plokštės, gaminamos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas.
Jokių atliekų
Naujausiomis prognozėmis, 2050 metais apie 70 proc. žmonių pasaulyje gyvens miestuose. Gyventojų koncentracija miestuose auga ir Lietuvoje. Kaip sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė, šiuo metu Europoje ir plačiau pasaulyje populiarios dvi koncepcijos, sprendžiant problemas, susijusias su miestų plėtra. Tai vartojimas nešvaistant ir be atliekų, išmetamų į sąvartynus (“zero waste”), ir žiedinių miestų judėjimas, kai vienos pramonės šakos atliekos tampa žaliava kitoms pramonės įmonėms arba energijos gamybos šaltiniu.
Į Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, skirtą žiediniams miestams, įsitraukė ir Kaunas. Jam atstovauja KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai.
“Svarbu identifikuoti pagrindinius žaliavų srautus, ateinančius į miestą ir jų judėjimą tarp pramonės įmonių. Įvertinti, kaip būtų galima tinkamai užtikrinti pagrindinių žaliavų srautų antrinį panaudojimą arba perdirbimą, taip pat efektyvų išteklių naudojimą pačiose pramonės įmonėse mažinant ir aplinkos taršą, ir atliekų susidarymą”, – pabrėžė prof. Ž. Stasiškienė.
KTU Aplinkos inžinerijos institutas ir užtikrina tokį įvertinimą – ką galima padaryti tiek vienos įmonės, tiek miesto lygiu. Pasak instituto direktorės, technologinės inovacijos suteikia be galo daug galimybių, tačiau svarbus ir visuomenės palaikymas. Kiekvienas asmeninis žmogaus pokytis sustiprina darnaus miesto plėtrą.
KTU mokslininkai kartu su užsienio partneriais iš Švedijos, Italijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Graikijos ir Kinijos bei tarptautine organizacija “UN Habitat” siekia sukurti platformą valdyti informacijai apie vykdomus projektus, jų poveikį, verslo ir mokslo potencialą, kad būtų galima suvienyti finansinius ir žmogiškuosius išteklius problemoms spręsti. Kad nebūtų priimami menkaverčiai sprendimai, įgyvendinami projektai atlieptų miesto visuomenės ir verslo poreikį.
“Prieš daugiau kaip 20 metų pradėjome nuo pramonės įmonių taršos. Ir dabar bendradarbiaujame su daugeliu Lietuvos įmonių sudarydami ir analizuodami jų medžiagų ir energijos balansus, vertindami procesų bei gaminių daromą poveikį aplinkai”, – sakė KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Ž. Stasiškienė.
Valdant automobilių srautus
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros mokslininkai įgyvendina darnaus judumo iniciatyvą bendradarbiaudami su dalijimosi automobiliais įmoneUAB „Prime Leasing”, valdančia automobilių dalijimosi paslaugą “CityBee”.
“Šiuolaikiniame mieste pėstysis ir automobilis yra gana nelygiaverčiai judumo srauto dalyviai ir turime taikyti priemones, kurios miesto centre ribotų automobilių ir skatintų pėsčiųjų bei dviratininkų eismą”, – sakė prof. Gintaras Stauskis.
Kaip parodė “CityBee” veiklos analizė, rytais daug žmonių nori pasinaudoti dalijimosi automobiliais ir atvažiuoti iš naujųjų gyvenamųjų rajonų į centrą ir senamiestį. Tačiau ten automobiliai užsibūna iki vakaro, ir kiti žmonės jau nebegali jais pasinaudoti, nes naujuose gyvenamuosiuose rajonuose dalijimosi automobilių tiesiog trūksta. Taip pat ir savaitgaliais: žmonės “CityBee” automobiliais atvažiuoja į senamiestį ar centrą pasilinksminti ir grįžta namo taksi. Susidaro automobilių perteklius vienoje vietoje ir jų trūkumas – kitoje.
“Bendradarbiaudami su kolegomis iš VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto, kuriame išmanųjį transporto valdymo modelį, kuris padės “CityBee” įmonei automatizuoti automobilių judėjimo srautus, įvairiais būdais leis paskatinti žmones, kad automobiliai neužsiliktų vienoje vietoje, o judėtų plačiau po visą miestą”, – pasakojo prof. G. Stauskis.
Pavyzdžiui, taikant lanksčią kainodarą nuo septintos iki devintos valandos ryto važiuoti “CityBee” automobiliu iš senamiesčio ar centro į naujuosius gyvenamuosius rajonus kainuotų tris ar keturis kartus pigiau negu kitu laiku. Taip pat teikiamas siūlymas uždaryti tranzitinius eismo srautus per senamiestį, mažinti ten apskritai automobilių stovėjimo vietų ir taikyti išmaniuosius sprendimus, kai į senamiesčio zoną būtų įleidžiama daugiau dalijimosi automobilių, kurie ten neužsibūna.
Kartu būtų pertvarkomos ir viešosios erdvės. Jos atliktų ne tik reprezentacinę ir rekreacinę funkcijas, bet kartu priglaustų miestiečių dviračius, skirtingus riedžius ir dalijimosi automobilius. Atsirastų vietos vienam, dviem ar trims elektromobiliams pakrauti ir dalijimosi automobiliams laikinai sustoti.
Bendradarbiaujama ne tik su Vilniaus savivaldybe. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybę, parengusią darnaus judumo planą, VGTU mokslininkai konsultuoja, kaip jis galėtų būti įgyvendintas. Mieste sutvarkius rekreacinių paslaugų infrastruktūrą, atsirado daug naujų poilsio sanatorijų ir padidėjo žmonių srautas. Tačiau jis – švytuoklinis. Penktadieniais priplūsta automobilių, o sekmadieniais dalis jų išvyksta.
Šiuo metu ties pačiu įvažiavimu į miestą kuriamas daugiafunkcis paslaugų ir pramogų kompleksas ir ten, VGTU mokslininkų siūlymu, atvykę žmonės galėtų palikti savo automobilius ir savaitgalį nemokamai važinėtis dviračiais. Automobiliai neužkimštų miesto, daugiau erdvės liktų žmonėms bendrauti.
Veikianti ir gyvybinga
“Išmaniųjų miestų filosofija labai svarbi, nes dabar daromi sprendimai turės didžiulės įtakos daugelį metų konkrečiai savivaldybei ir jos žmonėms. Todėl reikia taikyti pačias naujausias, moderniausias technologijas, kad miestas klestėtų ilgus metus, o ne blaškytųsi tarp “skylių kamšymo ir gaisrų gesinimų”, – įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslininkas dr. Ramūnas Gatautis.
LEI tyrėjai konsultuoja savivaldybes rengiant strategijas, kaip tvariai aprūpinti miestus centralizuotai tiekiama šiluma. Tai apima ir miesto viešųjų pastatų bei daugiabučių renovavimą, ir šilumos tinklų atnaujinimą, ir šilumos gamybos įrenginių keitimą efektyvesniais. Patariama, kada ir kokie darbai turi būti vykdomi, kokie įrenginiai diegiami, kad bendras rezultatas teiktų maksimalią naudą savivaldybei ir joje gyvenantiems žmonėms.
Trečius metus LEI tyrėjai dalyvauja Europos komisijos 7-sios bendrosios programos finansuojamame projekte, skirtame išmaniųjų miestų vystymui – “Išteklius efektyviai naudojantys miestai, įgyvendinantys pažangius išmanaus miesto sprendimus (READY)”. Kaip pasakojo dr. R. Gatautis, du pagrindiniai projekto dalyviai – Vekšės miestas Švedijoje ir Orhuso miestas Danijoje. Kiekviename mieste renovuojama po daugiabučių namų kvartalą ir kartu diegiama bei išbandoma daugiau naujų energijos tiekimo ir efektyvaus naudojimo technologijų. Projekte dalyvauja ir verslo įmonės. Pavyzdžiui, “Ikea” nori išbandyti, kaip naujos virtuvės koncepcijose galėtų būti pritaikyti energijos taupymo sprendimai.
“Projektu siekiama nustatyti inovatyvių technologijų perspektyvas, – pabrėžė dr. R. Gatautis. – Tiek verslo įmonės, tiek mokslininkai, tiek Europos Komisija suinteresuoti ne tik kurti naujas technologijas, bet ir išbandyti jas praktiškai, tobulinti aprūpinimo energija sistemą, kad ji būtų veikianti ir gyvybinga.”
Tvaru ir ekologiška
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tribologijos laboratorija, vadovaujama dr. Svajaus Asadausko, įgyvendina du projektus, skirtus išmaniesiems miestams. Mokslininkų sukurtos dangos anoduoto aliuminio korpusams ir jutikliams gali kelis tūkstančius kartų padidinti prietaisų atsparumą dilimui.
Anoduoto aliuminio korpusai yra labai populiarūs, naudojami įvairiai technikai, kompiuteriams. Pavyzdžiui, “iPhone” korpusai yra pagaminti iš anoduoto aliuminio.
FTMC tyrėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos greituminių modelių federacija, jau įdiegė dilimui atsparią anoduoto aliuminio dangą automodelių varikliuose. Sporto reikmenims ją įdiegė UAB „Avago”. Galimybes pritaikyti dilimui atsparias anoduoto aliuminio dangas lazerių pramonėje tiria UAB „Alanodas”.
Kitas dr. S. Asadausko komandos projektas skirtas garsą slopinančioms plokštėms. Jos pagamintos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas.
“Gumos atliekos yra elastingos, todėl jas sudėtinga susmulkinti. Mūsų sukurtas metodas leidžia naudojant aplinkai draugiškas chemines medžiagas ne tik susmulkinti padangas iki vieno milimetro ar smulkesnių dalelių, bet jas taip pat devulkanizuoti, t.y. atkurti kaučiuko būseną”, – pasakojo mokslininkas.
Devulkanizuotos gumos milteliai yra labai tinkami antiakustinėms plokštėms gaminti. Šios plokštės sugeria žemus dažnius, kuriuos paprastos sienelės praleidžia. Todėl būtų labai efektyvios miestuose apsisaugant nuo gatvių ar gamyklų triukšmo. Kurdami antiakustines plokštes FTMC mokslininkai bendradarbiavo su įmonėmis „Devulco” ir „Gumos technologijos”.
“Mūsų sukurti produktai ir technologijos gali prisidėti kuriant išmaniuosius miestus tvarumo ir ekologijos požiūriu. Dilimui atsparios anodinės dangos pailgins prietaisų veikimą. Antiakustinės plokštės iš perdirbtų padangų leis panaudoti atliekas ir kartu gerins gyvenimo kokybę mieste sugerdamos triukšmą. Ieškome daugiau komercinių pritaikymų”, – dr. S. Asadauskas.
Siekiant inovacijų proveržio būtina, kad pažangi idėja, inovatyvus produktas lengviau rastų savo investuotoją – Lietuvoje ar užsienyje. Būtent tokią užduotį išsikėlė atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva”, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinius tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.
Kad verslo įmonėms būtų paprasčiau ir greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, MITA įkūrė Kontaktų centrą. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, jei reikia – ir sudominti, įtikinti tapti partneriais.
