Siekiant kompensuoti nepriklausomų tiekėjų patiriamus nuostolius, kelią Seime skiriasi siūlymas įvesti papildomą mokestį elektros vartotojams – skaičiuojama, kad nauja tvarka mėnesines sąskaitas už elektrą gaminantiems vartotojams galėtų didinti vidutiniškai 5-6 eurais, o elektros savarankiškai negaminantiems – 56 centais.
Seimo Ekonomikos komitete pirmadienį vyko klausymai dėl Vyriausybės siūlomų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, kuriuos priėmus įsigaliotų nauja tvarką nuosavas elektrines įsirengusiems vartotojams.
Jiems būtų taikoma papildoma mokesčio dedamoji už kiekvieną į tinklą atiduotą elektros kilovatvalandę (kWh), kuri yra skirta padengti nepriklausomų elektros tiekėjų kaštus, kurių nekompensuoja gaminančių vartotojų sukuriamas teigiamas finansinis poveikis rinkai – šis dydis siektų iki 0,01 euro (be PVM).
Taip pat jis galėtų būti ir mažesnis, priklausomai nuo galutinių duomenų dėl gaminančių vartotojų sukuriamų kaštų sistemai.
Kitaip sakant, Vyriausybė siūlo, kad nepriklausomų elektros tiekėjų veikla, kuri užtikrina esamą dvipusės apskaitos sistemą gaminantiems vartotojams (angl. „net-metering“), būtų viešuosius interesus atitinkanti paslauga (VIAP).
Ši paslauga būtų finansuojama iš minėtos VIAP kainos gaminantiems vartotojams ir visų elektros vartotojų mokamos VIAP dedamosios.
Abi VIAP kainas pagal finansinį poveikį elektros rinkai nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri gautų audituotas ataskaitas iš nepriklausomų tiekėjų.
„Gaminantys vartotojai sukuria naudas ne tik sau, ne tik patys apsirūpina elektros energija, bet būtent dėl to elektros pertekliaus jie mažina elektros kainas rinkoje. (…) Tai tik būtent ta apimtimi, kiek gaminantys vartotojai sumažino kaštų kainų prasme visiems kitiems vartotojams, būtų nustatomas tas (VIAP – ELTA) dydis kitiems vartotojams“, – komiteto posėdyje sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.
Jo teigimu, Vyriausybė siekia spartinti gaminančių vartotojų plėtrą, todėl, įvedant papildomą mokestį, siūloma išlaikyti esamą elektros apskaitos kilovatvalandėmis sistemą.
„Tačiau šis modelis sukuria ir tam tikrų iššūkių, papildomų kaštų kitiems rinkos dalyviams, tai šiuo teisės aktų paketu sieksime užtikrinti, kad būtų užtikrintas teisingas balansas tarp skirtingų vartotojų grupių, gaminančių vartotojų ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų“, – aiškino viceministras.
„Valstiečių“ frakcijos nario Valiaus Ąžuolo paklaustas, kodėl nauja tvarka siekiama bloginti sąlygas gaminantiems vartotojams, tačiau nesikoncentruojama į paramą kaupimo įrenginiams, viceministras tikino – dėl valstybės politikos pastaraisiais metais šios srityje buvo pasiektas proveržis, tačiau finansuoti kaupimo įrenginius visiems gaminantiems vartotojams neužtektų lėšų.
„Augant vartotojų skaičiui, (…) visus juos aprūpinti kaupimo įrenginiais biudžeto lėšomis ar finansinėmis priemonėmis tikrai būtų sudėtinga“, – sakė A. Daukšas.
Šiems metams, jo teigimu, kaupimo įrenginių finansavimui bus skirta iki 30 mln. eurų parama.
Dabar galiojanti sistema gaminantiems vartotojams reiškia, kad nuosavose elektrinėse pagaminta elektra parduodama už to momento kainą biržoje, tačiau vartotojui pagal kiekį ją kilovatvalandėmis turi kompensuoti nepriklausomi tiekėjai, o tai jiems sukuria papildomų kaštų.
„Gamybos metu elektros gamybos kaina, kilovatvalandės vertė yra visiškai kitokia negu ji yra tuo momentu, kai reikia tą kilovatvalandę susigrąžinti. Gamybos metu, kai yra intensyviausia gamyba, saulėtu paros metu, vasarą ta kaina, kaip žinia, yra sąlyginai maža, o kai reikia susigrąžinti – vakare, ryte – ta kaina yra daug didesnė“, – teigė A. Daukšas.
Tarptautiniai ekspertai Lietuvai siūlo keisti apskaitos sistemą ir įvesti grynojo atsiskaitymo (angl. „net-billing“) modelį – kai pagaminta, bet neparduota elektros energija apskaitoma eurais pagal su nepriklausomu tiekėju sutartą kainą.
Tačiau ministerija teigia, kad jos pasiūlymas išlaikyti esamą elektros apskaitos modelį su papildomu mokesčiu yra „optimalus“.
Energetikos viceministro teigimu, naujuosius VIAP dydžius nuo kitų metų rinktų energijos birža „Baltpool“, kuri vėliau paskirstytų pagal nepriklausomų tiekėjų patirtų sąnaudų dydį.
Visgi, anot A. Daukšo, realų poveikį rinkai nauja tvarka turėtų tik nuo 2027 m. – tai reiškia, kad šiemet jokių pasikeitimų sąskaitose dar nebūtų.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad verslas Vyriausybės projektą palaiko, tačiau siūlo svarstyti su tiekėjais pasidalinti balansavimo kaštų finansavimą, didinti garantinio tiekimo kainą, dėl to projektą reikia koreguoti.
„Šitoje vietoje mes sprendžiame gyventojų problemas, kurie vartoja elektrą vakare, bet pramonė ją vartoja dieną“, – komitete sakė V. Janulevičius.
Sąskaitos gaminantiems vartotojams galėtų augti iki 6 eurų
VERT skaičiavimu, per 2024 metus nepriklausomi tiekėjai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sistemai sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.
Rinkos reguliuotojo preliminariu modeliavimu, įgyvendinus siūlomą mechanizmą, visų vartotojų mokama VIAP dedamoji (be PVM) 2027 m. preliminariai sudarytų 0,17 cento už kWh, gaminančių vartotojų – 0,76 centus.
2028 m. šios dedamosios siektų atitinkamai 0,19 cento ir 0,73 cento už kWh, 2029 m. – 0,23 cento ir 0,76 cento už kWh, 2030 m. – 0,24 cento ir 0,77 cento už kWh.
Taip skaičiuojama, kad vidutinis vartotojas (suvartojantis iki 2,3 tūkst. kWh), neturintis elektrinės, per mėnesį turėtų papildomai mokėti vidutiniškai 56 centus.
Tuo metu buitinis gaminantis vartotojas (patiekiantis iki 6 tūkst. kWh) per mėnesį papildomai turėtų mokėti vidutiniškai iš viso 5-6 eurus.
„Mūsų nuomone, tokie dydžiai darytų drastišką įtaką tolimesnei gaminančių vartotojų plėtrai ar iš esmės blogintų sąlygas tiek esamiems buitiniams varotojams, tiek ir gaminantiems vartotojams“, – teigė energetikos viceministras.
VERT: kai kurių tiekėjų nuostoliai per kelis metus gali siekti 70 mln. eurų
VERT vadovas Renatas Pocius teigė, kad visų trijų šalies nepriklausomų elektros tiekėjų – „Ignitis“, „Enefit“ ir „Elektrum“ – 2021-2025 m. laikotarpiu patirti nuostoliai yra reikšmingi.
„Esame gavę duomenis iš nepriklausomų tiekėjų, tai išties, visų jų nuostolis yra pakankamai reikšmingas, kai kurių net siekia 70 mln. eurų“, – komiteto posėdyje sakė R. Pocius.
Anot jo, dėl to bendrovės jau ėmėsi veiksmų – dvi įmonės pasididino savo įstatinį kapitalą, dar vienas tiekėjas tai daryti dar planuoja.
„Iš esmės jau jie nebeatitinka Akcinių bendrovių įstatyme keliamų reikalavimų. (…) VERT prižiūri, kokia yra finansinė situacija nepriklausomų tiekėjų, tai galime konstatuoti, kad, jeigu nebūtų tų pagrindinių injekcijų iš motininių didžiausių įmonių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tai patys nepriklausomi tiekėjai kaip atskiri negalėtų patys vykdyti veiklos. Taigi situacija yra pakankamai rimta“, – teigė R. Pocius.
Dėl to, pasak jo, rinkos reguliuotojas prieš metus pradėjo rengti naują tvarką, kuri padėtų rasti subalansuotą sprendimą tarp rinkos dalyvių – nepriklausomų tiekėjų, kuriems šiuo metu iš esmės tenka visas finansinis nuostolis, gaminančių ir kitų elektros vartotojų.
Visgi konservatorius Dainius Kreivys kėlė klausimą, kaip konkrečiai tiekėjai apskaičiuoja šiuos finansinius nuostolius, nes dažnu atveju šios bendrovės užsiima tiek elektros gamybos, tiek mažmeninės prekybos veiklomis, kurios skaičiuojant nuostolius buvo atskirtos.
„Realybėje galima konstatuoti, kad abi šios veiklos neveikia viena be kitos, būtent ir turėjimas mažmeninės rinkos ir sukuria galimybę vystyti gamybą“, – kalbėjo Seimo narys, buvęs energetikos ministras.
Pasak energetikos viceministro, VERT bus teikiamos audituotos nepriklausomų tiekėjų ataskaitos, kuriose bus lyginama, kokia buvo elektros kWh kaina tuo metu, kai ji buvo pagaminta, ir tada, kai ją vėliau reikėjo sugrąžinti gaminančiam vartotojui.
Šiuo metu šalyje yra daugiau nei 170 tūkst. gaminančių vartotojų.
Pagal Seimo priimtus pakeitimus, nuo 2024 m. nebuitiniai gaminantys vartotojai jau veikia pagal grynojo atsiskaitymo modelį.
Pagal Vyriausybės strateginį planą, iki 2028 m. gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje turėtų pasiekti 200 tūkst., tam numatytos papildomos skatinimo priemonės.
