Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja kino industrija. Tiesa, dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos, šios industrijos plėtra, kaip ir daugelio kitų buvo sustojusi. Dabar, kai gyvenimas pamažu grįžta į įprastą ritmą, daugėja ne tik festivalių, koncertų, spektaklių, bet sukuriama ir daugiau kino filmų. Prisidedant prie pastarųjų kūrimo kyla tam tikrų iššūkių – reikia ne tik spręsti sudėtingus įgarsinimo, apšvietimo ar techninio organizavimo klausimus, bet ir išmanyti kūrybinių projektų rengimą ir valdymą, muzikos verslą ar renginių rinkodarą. Apie kino industriją, jos plėtrą bei specialistų poreikį rinkoje pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramogų industrijų katedros docentė Inesa Kurklietytė.
Kuo išskirtinė kino industrija?
Kino industrija yra viena jauniausių ir perspektyviausių kūrybinių industrijų. Kino menui kiek daugiau nei šimtas metų. Tačiau išsiplėtojusi kino industrija šiandien generuoja milijardus ir įtraukia pačių įvairiausių profesijų specialistus visame pasaulyje.
Kodėl tokiais šuoliais savo apimtimi ji pasivijo kitas kūrybines industrijas? Pavyzdžiui, muzikos industrija egzistuoja daug seniau, tačiau vis daugiau kūrėjų krypsta į audiovizualinių menų ir kino industrijas. Vaizdo ir garso įtaigumas kine yra toks paveikus, kad žiūrovas, kaip pramogą, labai dažnai renkasi būtent kiną. O internetinis ryšys leidžia šią mėgstamą pramogą pasiekti visur ir visada.
Pastaraisiais metais kino industrija sparčiai populiarėjo. Kodėl?
Kino industrija sparčiai auga ir augs – tiek šiuolaikinės technologijos, tiek spartėjantis internetas padeda viso pasaulio kūrėjams dirbti nuotoliniu būdu, bendradarbiauti. Kinas vis labiau tampa tarptautine industrija, o tai leidžia tobulėti įvairių šalių kino industrijos atstovams.
Galimybė dirbti kine yra pasiekiama milijonams žmonių, tai teikia džiaugsmo ir suteikia galimybę užsidirbti bei išlikti šioje industrijoje.
Kaip atrodo darbas kino aikštelėje ir už jos ribų?
Kino aikštelė panaši į tobulą skruzdėlyną. Kiekvienas žino savo funkcijas ir vykdo jam paskirtas užduotis. Tai yra didelis orkestras, kur kiekvieno partija labai svarbi – ar tai būtų aikštelės lokacijų asistentas, ar aktorius profesionalas.
Kartais filmavimo aikštelėje vienu metu dirba keli šimtai žmonių. Tai reikalauja didelio profesionalumo ir vadybos įgūdžių. Vis dažniau į kino aikštelę įtraukiami ir naujų technologijų žinovai. Džiugu, kad VILNIUS TECH universitetas ruošia renginių inžinerijos specialistus. Jie gali rasti savo karjeros kelią ir jį vystyti kino industrijoje.
Kokių įgūdžių reikia turėti, norint prisidėti prie kino industrijos kūrimo ir populiarinimo?
Pasirinkus profesiją svarbiausia būti geriausiu savo srities specialistu, o šiuo atveju – mylėti kiną. Labai svarbi kino industrijos dalis yra jo sklaida ir distribucija. Čia savo profesiją suranda kūrybiški komunikacijos specialistai, kurie rengiami ir VILNIUS TECH universitete.
Pagrindiniai kriterijai, reikalingi, norint sukurti gerą filmą. Kokie jie?
Įdomi idėja, puikus scenarijus, stipri ir kūrybiška komanda, didelė kantrybė ir užsispyrimas įgyvendinti savo sumanymą iki galo. Taip pat – lašelis sėkmės.
Pandemija ir kino industrija. Koks buvo poveikis?
Pandemija kino industriją stipriai sukrėtė, daug kūrybinių grupių privalėjo nutraukti arba atidėti pradėtus filmavimus. Sukrėtimas buvo milžiniškas.
Tačiau daug ko ir išmokome. Specialistai pradėjo bendrauti nuotoliniu būdu. Taip atsirado galimybė į kino gamybos procesą įtraukti tolimiausių šalių specialistus, ypač parengiamajame laikotarpyje ir postprodukcijoje.
Šiandien kino žiūrovai vėl pratinasi grįžti į kino teatrus, bet prieš pandeminis kino teatrų lankymo lygis, toli gražu nepasiektas. Tikėkimės, kad žiūrovai sugrįš į kino teatrus, o kino industrija atsigaus.
Koks VILNIUS TECH universiteto indėlis, plėtojant kino industriją?
Džiugu, kad VILNIUS TECH universitetas rengia įvairių sričių kūrybinių industrijų specialistus, kurie gali savo žinias plačiai integruoti į savo karjerą kino industrijoje. Rengiami komunikacijos ir renginių inžinerijos specialistai, kurie gali kurti kino srities technologines inovacijas.
Studijų proceso metu dėstomi tokie svarbūs dalykai kaip: scenarijaus rašymas, medijų gamyba, prodiusavimas ir daugelis kitų. Skatinamos studentų iniciatyvos dalyvauti įvairiuose kino projektuose bei savanoriauti kino festivaliuose, kituose šios industrijos renginiuose.
Kokie buvo įdomiausi projektai, įgyvendinti kartu su studentais?
Gera žinia, kad VILNIUS TECH universitetas jau kitais metais taps tarptautinių kūrybinių kino dirbtuvių „Vasaros media studija“ partneriu. Studentai turės galimybę įsilieti į tarptautinių filmavimo komandų darbą Neringoje, kurdami trumpo metro filmus, padedant garsiems kino profesionalams.
Šiam projektui vadovauju jau 22-us metus. Sukaupta didelė kūrybinė patirtis. Mano vadovaujamas Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius rengia ir kitus edukacinius kino projektus moksleiviams, studentams ir jauniesiems profesionalams.
Viename iš jų „Nordbaltic Incubator. Dokumentinė Klaipėda“ jau sėkmingai dalyvavo VILNIUS TECH universiteto Pramogų industrijų katedros studentės. Mano režisuoto filmo „Drugelio širdis“ nacionalinėje premjeroje savanoriavo ir praktikavosi per dvidešimt šios katedros studentų.
Kaip kino industrija atrodys po penkerių, dešimties metų?
Į kino kūrėjų gretas įsitraukia vis daugiau jaunų profesionalų, turinčių technologinių žinių bei galinčių kurti inovatyvų produktą. Ateities kiną matau su pačiomis naujausiomis technologijomis, tačiau idėjos originalumas bei aktualumas išliks visada.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas – VILNIUS TECH.
