Minėdamas 380 metų operos jubiliejų Lietuvoje bei 400-ąsias didžiojo anglų rašytojo Viljamo Šekspyro mirties metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 2016 m. rugsėjo 3 d., šeštadienį, kviečia lankytojus pažinti anglų operos ištakas ir dovanoja puokštę išskirtinių bei netikėtų renginių. Šią dieną muziejaus svečių laukia edukaciniai užsiėmimai, operų įrašų peržiūros, paskaitos, Baroko ir hiphopo dvasia persmelkti muzikiniai performansai, Elžbietos I laikų arijos, baladės ir šokiai.
„Operos gimtadienio šventė Lietuvoje jau tapo Valdovų rūmų muziejaus tradicija, primenanti, kad šis muzikinis fenomenas yra tai, ko neturėtume pamiršti ir kuo galime pagrįstai didžiuotis. Juk Vilnius buvo vienas iš nedaugelio Europos didmiesčių, kuriame už Italijos ribų anksčiausiai pastatyta ankstyvoji italų opera: ji čia skambėjo gerokai anksčiau negu Paryžiuje ar Londone“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėjas Vytautas Gailevičius. Jo teigimu, idėją priartėti prie anglų operos ištakų paskatino operos jubiliejų Lietuvoje lydinti kita jubiliejinė data – bene žymiausio anglų poeto V. Šekspyro mirties metinės.
Didžioji dalis jubiliejinės Operos dienos renginių Valdovų rūmuose bus nemokami ir prasidės vos tik muziejus atvers duris lankytojams. 10.00 val. Lankytojų vestibiulio auditorijoje bus rengiama 2005 m. Berlyno valstybinėje operoje 
„Unter del Linden“ pastatyto Henrio Perselio (Henry Purcell) kūrinio „Didonė ir Enėjas“ peržiūra. Ji bus kartojama ir 12.00 val. Vėliau Lankytojų vestibiulio auditorijoje bus rengiamos viešos paskaitos: 14.00 val. teatrologė dr. Ramunė Balevičiūtė pasakos apie profesionalųjį anglų teatrą paskaitoje „Kiekvienam amžiui – po savo Šekspyrą. Iš Anglijos profesionaliojo teatro istorijos“, o 16.00 val. muzikologė Junija Galejeva supažindins su anglų operos gimimu ir ištakomis paskaitoje „Anglų operos gimimas“.
13.30, 14.30 ir 15.30 val. numatytas vienas unikaliausių Operos dienos Valdovų rūmuose renginių – muzikinis performansas „Barokas ir hiphopas“, vyksiantis Didžiajame kieme (jei bus prastos oro sąlygos – Lankytojų vestibiulyje). Jungtinė atlikėjų komanda – kontratenoras Algirdas Bagdonavičius, reperis Rokas Grajauskas-Jama, senosios muzikos atlikėjas Vilimas Norkūnas, kontrabosininkas Donatas Bagurskas ir perkusininkas Dovydas Grajauskas – sujungs du, regis, tarpusavyje sunkiai derančius žanrus ir epochas bei klausytojams dovanos nepamirštamos muzikos. Performanso metu anglų ir italų kalbomis bus atliekami improvizuoti Henrio Perselio, Georgo Frydricho Hendelio (Georg Friedrich Händel) ir kt. kūriniai, kuriuos paįvairins spontaniškas flow stilistikos lietuviškas repas.
Iš anksto užsiregistravę ir bilietus įsigiję lankytojai šią dieną taip pat galės apsilankyti edukaciniuose užsiėmimuose: 11.00 ir 16.00 val. – „Operos atsiradimas: Italija, Lietuva, Anglija“, o 12.00 ir 15.00 val. – „Improvizuojame operą: Elenos pagrobimas“. 13.00 val. taip pat numatyta edukacinė ekskursija „Pramogos ir linksmybės Lietuvos valdovų, Viljamo Šekspyro amžininkų, dvare“.
Operos dieną Valdovų rūmuose vainikuos 18.00 val. Didžiojoje renesansinėje menėje rengiamas teatralizuotas koncertas „Arijos, baladės ir šokiai Elžbietos I laikais“. Jo metu dainininkė, nuostabusis Danijos sopranas Anna Maria Wierod kartu su tarptautinio ansamblio „Morgaine“ trupe – klavesinininke Alina Rotaru, violos da gambos atlikėju Dariumi Stabinsku, fleitininke Karin Silldorff ir liutnininke Michele Carreca – pasiners į Elžbietos I laikų dvaro intrigas ir atskleis visas ten sukauptas paslaptis.
Valdovų rūmų muziejus jau suformavo tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Žinomi arba numanomi ir šios baroko operos kūrėjai – italų menininkai. Muziką jai greičiausiai sukūrė valdovo kapelos dirigentas ir kompozitorius Markas Skakis (Marco Scacchi), libretą parašė poetas ir dramaturgas Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli), o scenografija ir mašinerijos architektūra rūpinosi Agostinas Ločis (Agostino Locci).
