„Ką galvojate“? Pasijungi socialinius tinklus ir iškart užklausa. Ir tada mąstai. Rašyt, ką iš tiesų galvoju, ar man būti politkorektiškam šiuo metu. Mes „turime būti vieningi“, „nekritikuokime sąjungininkų“, „skirtumus pasilaikom po karo“. Visos šios frazės yra šabloninės ir nuvalkiotos. Bet jos visos yra iš dalies teisingos. Ne laikas. Dar ne šiandien.
Kita vertus, net ir didžiausi „solidarnošč“ atstovai turi pripažinti, kad tik URAGANINĖ pasaulio visuomenių reakcija į įvykius Ukrainoje privertė vakarų politikus pakrutinti užpakalius. Taip po vasario 25 sankcijų „dėl vaizdo“, per savaitgalį atsirado tarptautinių verslo kompanijų tikras Rusijos ekonomikos boikotas ir swiftas. Zelenskis pareiškė, kad „mes visi čia Kyjive“. „Man reikia amunicijos – ne pavėžėjimo“. Suprask, sudie visiems. Ir pasaulis apsipylė ašaromis. Užpyko ant vakarų veidmainių politikų taip, kad net Vokietijoje atsirado ginklų Ukrainai. Ir net, abra kadabra, 100 mlrd. savo kariuomenei. Tai pačiai, kuri dešimtmečius po šaltojo karo pacifistinėje leftistinėje Vokietijos visuomenėje buvo pasityčiojimų ir pašaipų objektas… Nes kai priešas priėjo prie NATO vartų, paaiškėjo, jog kariuomenė taip nustekenta, kad į greitojo reagavimo pajėgas vokiečiai neturi ką pasiųsti.
Pasaulis pasikeitė, ne todėl, kad dalis silpnavalių politikų vakaruose pasikeitė. Bet todėl, kad dalis vakarų visuomenės prabudo ir ėmė kritikuoti. O toliau? O toliau leiskime politikams veikti. Bet jei pamatome, kad šie vėl atsipalaiduoja, mūsų visuomenės darbas – tą politiką vėl spausti.
Čia reikia padėti tašką ir paaiškinti. Aš esu visiškai patenkintas kaip mūsų valstybės lyderiai veikia. Lietuva yra pavyzdys, kaip turėtų elgtis kai kurie mūsų vakarų sąjungininkai. Deja. Tu gali perimti Zelenskio įvaizdį ir aprangą. Net kalbos manierą. Bet nuolankaus Putino klapčiuko iš širdies neišvysi. Ir kalbu aš ne tik apie Macroną. Kuris vėl pareiškia, kad nereikia kalbėti apie režimo pasikeitimus, nes „eskaluosime padėtį“, „Neerzinkime Putino“. Aš tikrai suprantu, kad yra daug lyderių vakaruose, kurie tyliai dirba savo darbą. Be jokios pompastikos, slapta tiekia ginklus Ukrainai. Gal netgi techniką, apie kurią niekas garsiai nekalba. Bet kai vakaruose vis dar gajus Obamos „perezagrūskos“ svajos. Ar Šrioderio real politik „pinigai versus vertybės“. Man belieka tik pasidalinti Ukrainos prezidento patarėjo vakar viešai pasakytomis mintimis:
„Todėl viskas iš esmės atsimuša į Vakarų politikus ir jų kokybę. Man išties įdomu, kaip iš ano pasaulio į juos žiūri Reaganas ar Thatcher. Churchillis, Eisenhoweris, Trumanas. Tai kitos kokybės politikai, jie buvo pratę prie istorinių sprendimų. Bet dabarties politikus rinkėjai įvertins. Apklausos kai kuriose šalyse pasako daug. Dabar tarp mūsų populiarus toks juokelis: jei Rusija užpultų kurią nors NATO šalį – NATO išmestų ją iš NATO. “
Groteskiška, kandu, perdėta? Taip. Aš visiškai pasitikiu NATO. Bet, kad toks juokelis net maža dalimi nepriartėtų prie realybės. Mūsų. O ypač vakarų visuomenių darbas – spausti, kritikuot ar net pašalinti per artėjančius rinkimus visus senojo biurokratinio padlaižiavimo Rusijai krypties politikus. Geriau jie, nei ką išmesti iš „Nato“.
Giedriaus Iškausko apžvalga
