Europoje sunkiojo transporto naudotojai gyvena tarsi skirtingų epochų sandūroje: viena ranka transportininkai jau matuoja neišmetant teršalų nuvažiuotus kilometrus, kita – vis dar remiasi dyzelino patikimumu ir laiko patikrinta infrastruktūra. Lietuvos vežėjams, kurių kasdienybė driekiasi tarptautiniuose maršrutuose, svarbiausias kriterijus lieka paprastas: bet kuris pasirinktas sprendimas turi veikti čia ir dabar – neignoruojant ekonominės logikos. Šiame fone populiarėja tarpiniai sprendimai, leidžiantys vežėjams balansuoti skirtingus interesus. Kokie jie?
Skaičiai nemeluoja: dyzelinas absoliučiai dominuoja
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2024 m. Europos Sąjungoje dyzelinu varomi modeliai sudarė 95,1 proc. visų naujų sunkvežimių registracijų. Tokia situacija susiklostė istoriškai: dyzeliniai varikliai ilgą laiką buvo tinkamiausias pasirinkimas sunkiam darbui dėl patikimumo, didelio sukimo momento ir ekonomiškumo ilgose distancijose.
Iškalbinga ir Lietuvos techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ statistika. Praėjusiais metais iš 53 809 techninės apžiūros stotyse mūsų šalyje apsilankiusių N3 kategorijos sunkvežimių net 53 671, arba 99,74 proc., buvo varomi dyzelinu. Likusi nė procento nesiekianti dalis teko elektriniams (12 vnt.) ir dujomis varomiems (186 vnt.) vilkikams.
Panaši statistika vyravo ir N2 klasėje: iš 10 057 į apžiūros stotis atvažiavusių šios kategorijos transporto priemonių 9 587, arba 95,3 proc., buvo dyzelinės.
Ilgųjų distancijų logistikoje sprendimą lemia visa operacinė grandinė: degalų ir energijos prieinamumas, lankstumas derinantis prie maršruto, užsakovų terminai, svorių apribojimai, prastovų rizika. Būtent čia dyzelinas vis dar turi tai, ko alternatyvoms dažnai trūksta – brandžią infrastruktūrą ir prognozuojamą eksploataciją. Be to, dyzeliniai vilkikai vis dar pasižymi konkurencinga kaina, palyginti su alternatyvomis.
Anot „Transekstos“ komunikacijos vadovo Renaldo Gabarto, lyginant penkerių metų statistiką galima pastebėti, kad Lietuvoje padaugėjo dujinių vilkikų, tačiau bendrame kontekste vis dar akivaizdus absoliutus dyzelinės pavaros dominavimas.
„Kol kas nėra realių alternatyvų, arba tos alternatyvios technologijos leidžia sunkvežimius įdarbinti tik labai specifiniams logistikos uždaviniams spręsti: ten, kur netoli trasos yra elektromobilių įkrovimo stotelės ar dujų pildymo taškai“, – paaiškina specialistas.
Gamintojų pagalbos ranka
Vis dėlto alternatyvų ieškantiems vežėjams į pagalbą ateina ir patys sunkvežimių gamintojai. Nors vidaus degimo variklis skaičiuoja jau pusantro šimto metų istoriją, inžinieriai vis dar sugeba tobulinti tiek jį, tiek kitus pavaros sistemos mazgus, kad, kiekvieną kartą išleisdami naujos kartos agregatus, užkoptų ant naujo efektyvumo laiptelio.
Vienu iš naujausių tokių pavyzdžių tapo atnaujinta bendrovės „Scania“ pavaros sistema „Super“, kurios patobulinimai leidžia sutaupyti 8 proc. degalų, palyginti su ankstesnės kartos įranga. Gamintojo teigimu, tai pavyko pasiekti dėl pavaroje naudojamo 13 litrų variklio, kurio naudingumo koeficientas siekia apie 50 proc., naujos „Opticruise“ pavarų dėžės ir iš esmės perkurtos išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos, jau šiandien parengtos būsimiems „Euro 7“ reikalavimams.
Didesnis pavarų santykių diapazonas leidžia naudoti ilgesnius naujosios galinės ašies perdavimus ir važiuoti mažesnėmis apsukomis, kurios lemia mažesnę vidinę trintį ir siurbimo nuostolius, o tuo pat metu išlaikomas aukštas sukimo momentas.
Net ir keli procentai nuolat magistralėmis zujančio vilkiko sutaupytų degalų virsta apčiuopiama sąnaudų eilute – ypač tada, kai parkas skaičiuojamas dešimtimis ar šimtais vienetų. Be to, degalų naudojimo optimizavimas visuomet reiškia ir mažesnius teršalų išmetimus, kurie ypatingai aktualūs tankiai apgyvendintose vietovėse, todėl „Scania“ pasiūlė ir 11 litrų „Super“ platformos variklį, tinkamesnį lokalias paslaugas teikiantiems sunkvežimiams.
Todėl būdų didinti pavaros sistemos efektyvumą ieško ir daugiau gamintojų. Štai DAF akcentuoja galios agregato tobulinimus: vožtuvų fazių optimizavimą, purkštukų ir turbokompresoriaus evoliuciją ir pan.
Populiarėjanti alternatyva
Vis dėlto reikia nepamiršti, kad Europos Sąjunga nuosekliai griežtina išmetamo CO₂ standartus sunkiajam transportui: jau nuo 2025 m. nauji vilkikai privalo išmesti 15 proc. mažiau CO₂, palyginti su 2019 m. lygiu, o nuo 2030 m. šis rodiklis bus didinamas iki 30 proc. Todėl, žvelgdami į netolimą ateitį, vežėjai priversti investuoti ir į naujesnes, efektyvesnes technologijas bei alternatyvius degalus.
Europoje matoma dar viena tendencija – perėjimas prie alternatyvių dyzelinių degalų, pavyzdžiui, FAME (riebiųjų rūgščių metilo esterio) ar HVO (hidrinto augalinio aliejaus). Remiantis Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros duomenimis, HVO100 dyzelinas gali sumažinti CO₂ emisiją per visą gyvavimo ciklą iki 90 proc., palyginti su tradiciniu dyzelinu.
Toks pasirinkimas leidžia vežėjams atitikti griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, išlaikant jau turimą techninę bazę, mat nemažos dalies gamintojų dyzeliniai varikliai yra pritaikyti naudoti HVO dyzeliną. Tai ypač aktualu Lietuvai, kurios vežėjų konkurencingumas remiasi gebėjimu greitai persiorientuoti tarp šalių, terminalų ir užsakovų.
„Scania“ nurodo, kad jos „Super“ varikliai gali būti naudojami su HVO, o dalis versijų sertifikuojamos ir darbui su FAME biodyzelinu – pastarojo CO₂ emisijos sumažėjimas nurodomas iki 66 proc. Tai lemia padidėjusi vandenilio ir sumažėjusi anglies dalis degaluose. Kaip FAME, taip ir HVO degalai yra atsinaujinantys. Pavyzdžiui, HVO dyzelinas gali būti gaminamas iš panaudoto kepimo aliejaus, gyvūninės kilmės riebalų, maisto pramonės atliekų ir pan.
Gabarto pastebėjimu, deginant HVO degalus išskiriama ne tik mažiau CO₂, bet ir mažiau azoto oksidų (NOx) bei kietųjų dalelių, kurios ypač kenksmingos urbanizuotų vietovių gyventojams.
„Geroji žinia yra ta, kad šiuos degalus galima gaminti iš paprasčiausių maisto atliekų. Be to, kiekvienas lašas tokių degalų mažina tradicinio iškastinio kuro poreikį“, – pažymi specialistas.
HVO100 dyzeliną siūlančių degalinių skaičius Europoje sparčiai plečiasi: vien „UTA Edenred“ paslaugų apmokėjimo tinklas 2026 m. pradžioje siūlė įsigyti HVO100 daugiau nei 1 800 degalinių 15-oje valstybių. Todėl senstantį transporto parką atnaujinantys vežėjai, pasirinkę modernius vilkikus su HVO100 dyzeliną galinčiais naudoti varikliais, vienu metu gali sumažinti ir degalų sąnaudas, ir išmetamųjų dujų emisiją.
