„Žmonės yra pasiilgę kultūrinių renginių. Ir mes darome tai, ką galim – mes dainuojame“, – tokiais žodžiais, rodos, Lietuvos meno pasaulio nuotaikas atspindi Gediminas Storpirštis. Žinomas Lietuvos teatro ir kino aktorius, dainų autorius ir atlikėjas bei vienas didžiausių dainuojamosios poezijos puoselėtojų neslepia, jog muzika šiuo laikotarpiu – kaip niekad aktuali.
„Kai vasarą buvo galimybė kai kuriuos renginius organizuoti lauke, galėjai pastebėti, kaip žmonės išsiilgę ne gąsdinimų, o to, kas iš tiesų nuramina, sustiprina, kas pakelia nuotaiką. Daina yra reikalingiausias mūsų kultūroje ženklas, kuris jungia ir padeda, o kiekvienas laikas atneša šiek tiek kitokį dainų kalbėjimą“, – sako G. Storpirštis.
Ta proga rugsėjo 9 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje G. Storpirštis, Saulius Bareikis ir Giedrius Arbačiauskas kartu su ansamblio „Lietuva“ choru ir orkestru pakvies į sugrįžtančią programą „Dainuoju Tau gyvenimą“.
Kultūrai – per mažai dėmesio
„Dažnai yra deklaruojama, jog kultūra, švietimas yra svarbūs dalykai, bet kai tik susiduriame su iššūkiais, šios temos nustumiamos į galą, šios srities žmonės tarsi atsiduria pašaliuose. Mes akivaizdžiai galime matyti nelygumus tarp skirtingų industrijų“, – savo nuomone dalinasi bardas.
Nepaisant šalyje susiklosčiusios padėties, G. Storpirštis džiaugiasi artėjančiais projektais ir, laikydamasis visų saugumo reikalavimų, ruošiasi būsimam koncertui.
„Smagu sugrįžti į repeticijas. Tiek „Lietuvos“ kolektyvas, tiek mes, solistai, jau norėjome susitikti, vėl prisiminti, kaip skamba šis jungtinis projektas. Kai prieš metus laiko turėjome „Dainuoju Tau gyvenimą“ premjerą, visos salės buvo išpirktos, žmonėms buvo patraukli dainuojamosios poezijos muzika ir toks netikėtas junginys su choru, tautiniais instrumentais“.
Bardų muzika domisi ir jaunimas
Kalbinamas atlikėjas pripažįsta, kad bardų stilius ir iš jo kylantys nauji formatai sutelkia įvairaus amžiaus klausytojus. Tiesa, G. Storpirštis pastebi jaunosios kartos susidomėjimą.
„Negali taip skirstyti, kuriame amžiuje gali klausytis šios muzikos. Turbūt priklauso nuo šeimos, auklėjimo ar pomėgių. Bet mūsų koncertus aplanko ir jaunimas, kuriam tikrai yra ką atrasti. Kai organizuodavau tarptautinius dainuojamosios poezijos festivalius „Tai – aš“, užsieniečiai stebėdavosi jaunimo gausa. Pavyzdžiui, Skandinavijoje šį žanrą labiau renkasi vyresnio amžiaus klausytojai, ateinantys pasiklausyti išmintingų tekstų. Net žanro reikšmė, verčiant iš jų kalbos, reiškia išminties dainas. O Lietuvoje panašaus pobūdžio dainas klauso visi.“
Dainuojantis aktorius pastebi ir tai, kad šiuolaikinis jaunimas keičiasi. Pasak G. Storpirščio, šie žmonės – dainuojamosios poezijos ateitis, kurią žūtbūt verta puoselėti.
„Šiuolaikinis jaunimas turi visas galimybes klausytis daug įvairios muzikos. Su laiku keičiasi pasaulėžiūros laukas, atsiranda kitokie informacijos kiekiai. Kaskart dalyvaujant Jaunųjų dainų autorių stovykloje, žaviuosi jaunų žmonių noru, motyvacija ir energija. Kalbant apie bardų kultūrą, jeigu nedirbsime su jaunimu, šitas žanras išnyks. Reikia pasišventusių šio stiliaus mylėtojų, fanatikų, kurie nenustotų dirbti su nauja karta. Man labai gaila, kad kai kurie talentingi žmonės neišgyvena ir išvažiuoja į užsienį, dėl ko atsiduriame pavojingoje situacijoje“.
Dainos, kurios turi skambėti
Vienas iš programos „Dainuoju Tau gyvenimą“ solistų G. Storpirštis atskleidžia, kad teatrų scenos ir bažnyčios – bene smagiausios erdvės koncertuoti. Todėl Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje gražiausios bardų dainos suskambės dar įtaigiau.
„Mes turime unikalų ir be galo didžiulį kultūrinį palikimą. Bardų žanras sutinka tiek su tautiniais instrumentais, tiek ieškant sąlyčio su liaudies dainomis. Ar tai būtų V. Kernagis, ar V. Povilionienė – seniausia dainuojamoji poezija yra liaudies, tautinės dainos, kurios turi skambėti, kurios vis dar per mažai įvertinamos.“
„Kai turėjome šio koncerto premjerą, pastebėjau, jog publika ir ašarą nubraukdavo, ir reaguodavo į dainas, galiausiai įsitraukdavo bei patys kartu dainuodavo su atlikėjais. Matyt, kažkas užkabino, kažkas palietė jų širdis. Šį kartą dar labiau koncentruosimės į muziką ir žodžius, kaip sakant, į tą bardiškąją pusę, kuri bus spalvinga savo repertuaru ir aranžuotėmis. Žinoma, pokyčių programai įneš ir naujas solistas G. Arbačiauskas, pats koncertas vyks jaukioje, dvasingoje aplinkoje“, – pasakoja programos „Dainuoju Tau gyvenimą“ režisierius, žinomas choreografas Donatas Bakėjus.
Ansamblio „Lietuva“ projekte su bardais atpažįstamos dainos kaip „Artistai“, „Langai“, „Chrizantemos“, „Ruduo“ ar staiga įsipynusi „Rūta žalioji“ atsiskleis visai kitomis spalvomis. Aranžuotėse dominuos tokie instrumentai kaip kanklės, skudučiai ar lumzdeliai, įsipins sutartinių atgarsiai ir tautiniai motyvai, nuolat pereinantys į šiuolaikinį skambesį.
Koncertinėje programoje bardų dainas aranžuoja keturi žinomi Lietuvos kompozitoriai: Andrius Kulikauskas, Aras Žvirblys, Sigitas Mickis ir naujai prisijungęs Marius Salynas.
Primenama, kad renginių dalyviai su savimi turi atsinešti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo, tinkamai pasirūpinti higiena ir kuo dažniau plauti bei dezinfekuoti rankas.
Valstybinio ansamblio „Lietuva” inf.
