Vilnius imasi naujo požiūrio į miesto planavimą – pradėtos rengti urbanistinės koncepcijos, apimančios didesnes miesto teritorijas nei vienas ar keli sklypai. Tai naujas dokumentų tipas, užpildantis ilgai jaustą spragą tarp miesto bendrojo plano ir detaliųjų planų.
„Miesto plėtojimas daugiausia remiasi dviem planavimo lygmenimis: bendruoju planu, apibrėžiančiu miesto raidą makro lygmenyje, ir detaliaisiais planais, nustatančiais atskirų sklypų užstatymo sąlygas. Šiuo metu trūksta viduriniojo planavimo sluoksnio, kuris leistų holistiškai pažvelgti į ištisus miesto kvartalus ar rajonus. Urbanistinės koncepcijos padės nagrinėti plėtros potencialą turinčias Vilniaus teritorijas ir leis susitarti dėl jų plėtojimo krypčių su įvairiomis suinteresuotomis šalimis: nekilnojamo turto plėtotojais, vietos bendruomene, įvairių sričių ekspertais“, – teigia Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Pasak L. Kairienės, urbanistinės koncepcijos leis matyti miestą kaip visumą – nuo istorinio centro iki sparčiai besivystančių priemiesčių – ir užtikrinti, kad kiekvienas miesto pokytis prisidėtų prie bendro tikslo: kurti gyvybingą, integralų ir žmogui patogų Vilnių.

Kas yra urbanistinė koncepcija?
Urbanistinė koncepcija – tai miesto kvartalo ar didesnės teritorijos vystymo vizija, apibrėžianti ne tik pastatų išdėstymą, bet ir funkcijų įvairovę, viešųjų erdvių sistemą, ryšius, mobilumo tinklą, žalumos struktūrą bei vietos identitetą.
Tokio dokumento tikslas – sukurti aiškų, suderintą teritorijos vystymo pagrindą savivaldybei, gyventojams ir investuotojams. Kiekviena koncepcija remiasi detalia teritorijos analize – nuo žemėvaldos struktūros ir susisiekimo infrastruktūros iki istorinės raidos, gamtinių sąlygų ir kultūrinio konteksto.
Skirtingai nei miesto bendrasis ar detalusis planas, urbanistinė koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas. Tai – gairės ir diskusijų platforma, padedanti kompleksiškai valdyti didesnių teritorijų kaitą, užtikrinant darnų augimą ir išvengiant chaotiško užstatymo.
Tiesa, kartais rengiamos ne urbanistinės koncepcijos, bet urbanistinės gairės arba galimybių studijos. Visų jų paskirtis ta pati – tai strateginiai dokumentai, padedantys savivaldybei kompleksiškai valdyti didesnių teritorijų raidą. Koncepcija – pats konkrečiausias dokumentas, nes jame pateikiami tam tikri urbanistinės struktūros formavimo siūlymai. Tuo tarpu gairėse nustatomi tik teritorijos urbanistinio formavimo principai, o galimybių studija apibrėžia teritorijos vystymo viziją ir funkcinę programą.
Kokios urbanistinės koncepcijos jau ruošiamos?
Viena pirmųjų parengtų koncepcijų – Naujųjų Pašilaičių urbanistinė koncepcija, kurią 2025 m. pristatė Vilniaus vystymo kompanijos Urbanistikos skyrius.

Šiuo metu pradėtos rengti dar dvi urbanistinės koncepcijos: Pilaitės Piliakalnio kvartalo formavimo urbanistinė koncepcija ir Naujamiesčio pietinės dalies urbanistinės gairės.
Artimiausiu metu planuojama pradėti rengti Dūmų fabriko prieigų Naujoje Vilnioje, Vilkpėdės, Kalnėnų, išmaniosios pramonės klasterio pietinėje miesto dalyje ir Šiltnamių (Lazdynėlių) urbanistines koncepcijas. Šiose teritorijose pastebimi tiek aktyvėjantys chaotiški procesai, tiek neišnaudotos transformacijos galimybės, todėl vietoje pavienių detaliųjų planų būtinas kompleksinis, visumą apimantis planavimas.
Šios koncepcijos padės kurti vientisus, žalius, patogius ir žmonėms draugiškus miesto rajonus, suplanuoti trūkstamą socialinę infrastruktūrą. Rengiant jas ketinama aktyviau įtraukti vietos bendruomenę. Informaciją apie galimybes dalyvauti plėtros projektuose kviečiame sekti: pasitarkime.vilnius.lt.

Šiuo metu taip pat rengiama Verkių autobusų parko teritorijos konversijos urbanistinė galimybių studija. Jos tikslas – sudaryti teritorijos raidos programą ir pasirengti teritorijos architektūrinio konkurso organizavimui. Studiją planuojamą užbaigti šiais metais, o vėliau – konkursų keliu ieškoti tinkamiausių teritorijos architektūrinių sprendimų. Teritorijoje prioritetas bus skiriamas socialinės infrastruktūros kūrimui.
Kokį Vilnių kursime?
Ateityje ir kitoms miesto teritorijoms numatomas urbanistinių koncepcijų rengimas, kuris bus siejamas su šiuo metu plėtojama policentrinio miesto idėja. Policentriniame mieste skirtinguose rajonuose sutelkiamos įvairios funkcijos, o efektyvi viešojo transporto sistema leidžia per 15 minučių pasiekti bet kurio rajono centrą.
Pasak L. Kairienės, urbanistinės koncepcijos leis planingai kurti mikrocentrų tinklą, kad kokybiškos paslaugos būtų pasiekiamos visiems vilniečiams.
„Siekiame, kad kiekvienas miesto rajonas būtų gyvybingas ir įvairialypis – čia turi derėti gyvenamosios, darbo, paslaugų ir kultūros funkcijos“, – sako Vilniaus vyriausioji architektė.

Vienas iš miesto prioritetų – skatinti judėjimą pėsčiomis, dviračiu ir viešuoju transportu. Tad urbanistiniuose sprendiniuose siekiama kurti saugias, patrauklias ir žalias jungtis, jungiančias miesto kvartalus bei skatinančias aktyvų kasdienį judėjimą. Urbanistinės koncepcijos prisidės ir prie multifunkcinių, klimatui atsparių viešųjų erdvių kūrimo ir darnesnės miesto aplinkos formavimo – integruojami gamta grįsti sprendimai, tokie kaip lietaus vandens sulaikymas, karščio salų mažinimas ar biologinės įvairovės stiprinimas. Dar viena svarbi kryptis – architektūrinio bei kultūrinio identiteto stiprinimas, viešojo meno integracija bei bendruomenių įtrauktis. Urbanistinės koncepcijos padės kurti erdves, stiprinančias priklausymo jausmą, ryšį su istorija ir vietos charakteriu.
„Šie pagrindiniai principai bus pagrindas visoms urbanistinėms koncepcijoms, užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę visame Vilniuje. Kuriame jaukų, įtraukų ir visiems prieinamą miestą, kuriame gatvės, kiemai ir viešosios erdvės apgalvotos iki detalių ir pritaikytos įvairaus amžiaus bei poreikių žmonėms“, – pabrėžia L. Kairienė.









