Europos Komisijos paskelbti nauji duomenys rodo, kad 2017 metais ties ES išorės pasieniu muitinės sulaikė daugiau kaip 31 mln. suklastotų gaminių, kurių vertė parduodant gatvėje viršytų 580 mln. EUR.
Nors bendras suklastotų gaminių kiekis nuo 2016 m. sumažėjo, suklastoti potencialiai pavojingi kasdienio vartojimo gaminiai, kaip antai sveikatos priežiūros produktai, vaistai, žaislai ir elektros prekės, dabar sudaro daug didesnę visų konfiskuotų prekių dalį – 43 proc. visų sulaikytų prekių. Apskritai daugiausia suklastotų prekių priskiriama maisto produktų kategorijai (24 proc. visų sulaikytų prekių). Kitos didžiausios kategorijos – žaislai (11 proc.), cigaretės (9 proc.) ir drabužiai (7 proc.).
Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Europos Komisijos narys Pierre’as Moscovici sakė: „Saugodama piliečius nuo suklastotų ir kartais labai pavojingų prekių ES muitų sąjunga užima priešakinę poziciją. Ji stabdo suklastotų prekių importą į ES ir taip skatina darbo vietų kūrimą ir visą ekonomiką. Europos Sąjunga remia intelektinę nuosavybę ir toliau dės pastangas, kad apsaugotų vartotojų sveikatą ir įmones nuo baudžiamojo jų teisių pažeidimo.“
Kalbant apie transporto rūšis, 65 proc. visų sulaikytų prekių į ES įvežta jūros maršrutais, paprastai stambiomis siuntomis. Oro transportu įvežta 14 proc. suklastotų prekių. Galiausiai per pasiuntinių tarnybas ir paštu buvo iš viso įvežta 11 proc. suklastotų prekių, kurias daugiausia sudarė internetu užsakytos vartojimo prekės, pavyzdžiui, batai, drabužiai, rankinės ir laikrodžiai.
Absoliuti dauguma į ES patenkančių suklastotų prekių ir toliau atkeliauja iš Kinijos. Daugiausia suklastotų drabužių įvežta iš Turkijos, o dauguma suklastotų mobiliųjų telefonų ir jų priedų, rašalo ir dažomųjų miltelių kasečių, CD / DVD diskų ir etikečių, ženklų ir lipdukų į ES pateko iš Honkongo ir Kinijos. Pagrindinė suklastotų ir potencialiai žalingų vaistų kilmės šalis buvo Indija. 90 proc. sulaikymo atvejų prekės buvo arba sunaikintos, arba buvo pradėtas teismo procesas siekiant nustatyti pažeidimą arba kaip baudžiamojo proceso dalis.
Pagrindiniai faktai
Per pastaruosius 50 metų muitų sąjunga tapo kertiniu bendrosios rinkos akmeniu. Ji užtikrina ES sienų saugumą ir saugo piliečius nuo draudžiamų ir pavojingų prekių, tokių kaip ginklai, narkotikai ir suklastoti gaminiai.
Europos Komisijos rengiama muitinių atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo ataskaita nuo 2000 m. skelbiama kasmet. Ji grindžiama valstybių narių muitinių administracijų Europos Komisijai perduotais duomenimis.
Šių metų duomenys įrodo Europos Komisijos praėjusiais metais pateiktų priemonių svarbą. Jomis siekiama užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės būtų tinkamai ginamos, taip skatinant Europos įmones, visų pirma MVĮ ir pradedančiąsias įmones, investuoti į inovacijas ir kūrybiškumą. Tos iniciatyvos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai kovoti su INT pažeidimais, palengvinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi ir spręsti suklastotų arba piratinių prekių importo į ES problemą.
Šie duomenys suteikia vertingos informacijos, padedančios analizuoti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus ir kitoms institucijoms, kaip antai Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai ir EBPO, suteikiančios galimybę susieti ekonominius duomenis su geografine vieta bei nustatyti klastotojų dažniausiai naudojamus maršrutus.
