Kad puikiai funkcionuotų didžiausias mūsų kūno organas – kepenys, reikia vengti jas žalojančių veiksnių, skirti dėmesio ne tik mitybai, bet ir fiziniam aktyvumui. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad tikrai neverta pasiduoti madai namuose „valyti“ žarnyno ar kepenų internete rastais ir mokslo nepatvirtintais būdais. Geriau pasistengti subalansuoti mitybą, vengti gausiai vartoti alkoholį, rūkytus mėsos gaminius bei produktus, kuriuose daug pridėtinio cukraus. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad kasmet kyla pirkėjų sąmoningumas: vis daugiau jų ieško sveikatai palankių, šviežių produktų, teikia pirmenybę lietuviškai produkcijai. Be to, auga mineralinio ir kitokio nesaldinto vandens pardavimai.
„Valyti“ nereikia jokio vidaus organo
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad mūsų organizmas yra tobulas ir pašalina tai, ką gauna iš išorės, jei tai kenksminga. „Maisto virškinimo ir jo likučių šalinimo procesai yra suderinti ir vienas su kitu susiję. Dažnai žmogus linkęs įsivaizduoti savo organizmo veiklą kaip mechaninį procesą, žarnyną – kaip vamzdį, kurį vertėtų su stūmokliu išvalyti, o kepenis, kaip organą, iš kurio būtų gerai irgi pašalinti toksinus.
Tačiau į kepenų vidų neįlysime, jų „neišplausime“, gerdami tam tikras sultis ar aliejų. Už organizmo išvalymą atsakinga visa šalinimo sistema, inkstai, kepenys. Jiems nereikia kokiais nors keistais būdais padėti, geriau stengtis nepakenkti. O tai priklauso jau nuo mūsų: kepenims kenkia medikamentų perdozavimas (ypač kai užsiimama savigyda ir vartojami gydytojų nepaskirti vaistai), gausus alkoholio vartojimas, greitai įsisavinamų angliavandenių gausa“, – vardina dr. E. Gavelienė.
Kuo gresia kepenų suriebėjimas ir kaip jo išvengti
Ne į naudą kepenims ir perteklinis suvartojamų kalorijų maiste kiekis: jų perteklius verčiamas į aktyvius riebalų lašelius, kurie kaupiasi kepenyse. „Tai vadinamasis kepenų suriebėjimas, kuris, beje, gresia ne tik nutukimu sergantiems, bet ir liekniems žmonėms. O nekreipiant į jį dėmesio, gali būti pakenkta kepenų funkcija ir išsivystyti kepenų cirozė. Gera žinia yra tai, kad kepenų suriebėjimas – grįžtamas procesas: taikant tikslingą gydymą ir laikantis sveikatai palankios mitybos ir gyvensenos principų, kepenys gali atsistatyti.
Medicinos pasaulyje daug dėmesio skiriama nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai, nes maždaug kas trečiam žmogui nustatomas šis sutrikimas. Kaip rodo tyrimai, tam turi įtakos ir saldžių gėrimų su cukrumi ar jo pakaitalais vartojimas – jų mūsų racione turėtų nebūti“, –akcentuoja gydytoja dietologė.
Ji primena, kad nėra specifinių, kepenims itin vertingų produktų – svarbu laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų. „Labai svarbu suplanuoti valgymo laiką ir stengtis bent jau tris kartus per dieną, numatytu laiku, to režimo laikytis. Kasdienėje mityboje taip pat reikia užtikrinti įvairovę – į racioną įtraukti skirtingus vaisius bei daržoves, baltymais, skaidulomis turtingus produktus. Maiste turėtų būti pakankamas baltymų, antioksidantų, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad baltymams gerai įsisavinti padės tik pakankamas kiekis lėtai suskaidomų angliavandenių. Todėl reikėtų į racioną įtraukti ne tik šviežias daržoves, vaisius ir uogas, bet ir kruopas, pilno grūdo duoną bei ankštinius.
Gydytoja primena, kad bet kuriuo metų laiku svarbu išgerti apie 8 stiklines vandens.
„Pats paprasčiausias būdas paskaičiuoti, kiek vandens jums reikia išgerti, yra pagal ūgį: kiekvienam jo centimetrui – po 10 mililitrų. Tad jei jūsų ūgis yra 170 cm, per parą reikėtų išgerti 1,7 litro vandens. Į šį vandens kiekį galima įskaičiuoti žolelių nuovirus ir labai silpnas arbatas“, – teigia E. Gavelienė.
Dėmesys kokybiškiems produktams
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria kokybiškiems produktams ir savo sveikatai, noriai eksperimentuoja su įvairiais mitybos būdais, taip pat ieško naujų produktų ir skonių. Ypač augančio susidomėjimo sulaukia augalinės kilmės produktai, kuriuos renkasi ne tik veganai, bet ir mėsos produktų nevengiantys žmonės.
„Jau keletą metų iš eilės pastebime veganiškų produktų augimo tendenciją. Viena vertus, žmonės laikosi tvaresnio požiūrio į tai, ką valgo ir kaip bei iš kur tas maistas atkeliauja iki jų namų. Kita vertus – stengiasi sumažinti suvartojamos mėsos kiekį, pasirinkdami kitus, alternatyvius baltymų šaltinius. Veganiškų produktų kategorijoje ryškiausiai pastebimi didėjantys augalinių gėrimų, taip pat mėsos alternatyvų pardavimai. Pirkėjai taip pat pamėgo įvairių rūšių bei skonių daigus ir jų mišinius, kuriais gardina salotas“, – apie besikeičiančius pirkėjų įpročius pasakoja O. Suchočeva.
Ji pažymi, kad pirkėjai dažniau ieško nesaldintų gėrimų. Prekybos centruose galima rasti įvairių geriamojo vandens variantų: gazuoto ir negazuoto natūralaus mineralinio vandens, šaltinio vandens, stalo vandens su įvairiais skoniais (citrinų, mėtų, agurkų, raudonųjų uogų). „Kiekvienas renkasi tai, kokį vandenį mėgsta, o gamintojai nuolat pristato naujovių. Pavyzdžiui, vandenį su skoniais, bet be pridėtinio cukraus.
Jei vasarą pirkėjai į krepšelius įsideda daugiau negazuoto vandens butelių, tai šaltesniais metų mėnesiais labiau mėgstamas gazuotas vanduo. Pirkėjai seka ir akcijų pasiūlymus, kurių visada yra gėrimų kategorijose – taip galima įsigyti produktų už žemesnę kainą. Taip pat galima rinktis „Rimi“ privačios etiketės gėrimus, kurie visada pigesni už žinomų prekės ženklų produkciją“, – siūlo O. Suchočeva.
