Po tokios šventės ir vėl norisi garsiai pareikšti: Šalčininkų kultūros centro darbuotojų fantazijai ribų tiesiog nėra, o jų darbštumui, regis, negalioja jokios darbo valandos. Kiekviena detalė apgalvota, kiekviena akimirka pripildyta gyvybės – nuo spalvingų personažų iki nuotaikingo šurmulio aikštėje.
Pagarbos ir pagyrų nusipelnė ir gyventojai – nepabūgę žvarbaus oro, gausiai susirinkę kartu švęsti Užgavėnių, šokti, juoktis ir vyti žiemą iš kiemo.
Šių metų žiema tikrai parodė charakterį – pasirodė visomis jėgomis ir įmanomomis priemonėmis. Š. m. vasario 15 d. Šalčininkų salelėje įvyko spalvinga ir triukšminga Užgavėnių šventė, kurioje buvo stengiamasi žiemai aiškiai parodyti, kad jos laikas baigėsi. Ar pavyko? Na, tai parodys artimiausios dienos, kuriose, deja, žemos temperatūrų prognozės – kaip ir žiemos nuotaikos – dar nenutildytos.
Spalvingą šventę surengė Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, kviesdamas visus jungtis prie bendros linksmybių jūros ir kartu parodyti: žiema, tau laikas trauktis!
Renginyje netrūko geros nuotaikos, tradicijų ir smagaus šurmulio. Scenoje linksmino kapelos „Noragas“, „Chłopcy z Nowoszyszek“ ir „Solčanie“, o lankytojai neprailgo nei vienos akimirkos – kojos pačios kilo šokti, o veidai švytėjo nuo šypsenų.
Šventės programoje netrūko nieko, ko reikia tikroms, su trenksmu švenčiamoms Užgavėnėms. Prie salelės šurmuliavo mugė – prekeiviai viliojo kvapais ir spalvomis, o rankos pačios tiesėsi prie gardumynų bei smagių smulkmenų.
Ypač aktyviai šventės dalyviai įsitraukė į tradicinius žaidimus, dar kartą įrodžiusius, kad azartas neturi amžiaus cenzo. Ir maži, ir dideli ieškojo salelėje paslėptų „vištų“ bei „gaidelių“. Surinktieji „paukščiai“ vėliau virto prizais, tad pastangos tikrai atsipirko. Drąsiausieji stojo į kovą su maišais ir bandė nugriauti priešininką taip, lyg nuo jų pastangų priklausytų pavasario atėjimas. Tuo pačiu virvės traukimo rungtyje emocijų buvo daugiau nei rimčiausiose sporto varžybose. Vieni griuvo į sniegą, kiti triumfuodami kėlė rankas – bet juokėsi visi.
Loterija sulaukė tokio susidomėjimo, kad eilė nusidriekė lyg per didžiausią išpardavimą. Ir ne be priežasties – čia buvo galima laimėti viską: nuo nostalgiško cukrinio gaidelio iki itin praktiško sniego kastuvo. Vieniems – saldi šypsena, kitiems – rimtas ginklas prieš užsispyrusią žiemą.
O kur dar vaišės! Prie blynų ir dešrelių eilė išsirikiavo greičiau, nei spėta ištarti „Kanapinis ar Lašininis“. Ir, žinoma, visi vieningai sutiko – tokie skanūs jie būna tik per Užgavėnes. Matyt, slapto ingrediento pavadinimas – gera nuotaika ir bendrystė.
Spalvingi persirengėliai kūrė tikrą Užgavėnių atmosferą, rogės su arkliais kvietė pasivažinėti ir bent trumpam sugrįžti į senąsias tradicijas, o šventės kulminacija tapo įspūdinga, ledinė Morė – tikras meno kūrinys, kurio net gaila buvo atsisveikinti. Vis dėlto su triukšmu, juoku ir gausiomis ovacijomis ji buvo išlydėta – kad žiema pagaliau suprastų užuominą ir užleistų vietą pavasariui.
