„Gyvenk ir norėk“ – taip pasakojimą apie kartu pragyventus 60 metų pradeda Bronislava ir Juzefas Jakovičiai, gyvenantys Žižmų kaime (Dieveniškių sen.). Deimantinių vestuvių proga rugpjūčio 24 dieną poros atvažiavo pasveikinti Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Alicija Voitkevič, Dieveniškių seniūnijos seniūnė Česlava Marcinkevič ir specialistė Olga Pavlovskaja.
Sveikindamas jubiliatus su gražia sukaktimi Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski dėkojo jiems už šeimos vertybių puoselėjimą ir branginimą ir linkėjo džiaugtis vienam kito draugija, palaikyti vienam kitą ir visada žinoti, kad jiedu sukūrė labai gražią šeimą ir namus, tapusius tvirtove.
Ponia Bronislava gimusi ir užaugusi Žižmuose, o jos vyras gretimame Gužinių kaime. Jiedu susipažino vaikystėje, kai būdama maža mergaitė Bronislava Baranauskaitė mokėsi važiuoti dviračiu, ir ją mokė būsimas vyras, tik ji to neprisimenanti, o štai santūriai šalia žmonos sėdintis vyras prisimena. Tačiau lemtingas momentas pažinčiai ir būsimai santuokai buvo atsitiktinis. Netoliese gyvenantys kaimynai išvažiavo į vestuves ir paprašė jaunos merginos prižiūrėti karves. Važiuodama dviračiu ji sutiko poną Juzefą.
Prisimindama jaunystės laikus ponia Bronislava pasakoja, kad nuo 15 -os metų savarankiškai dirbo siuvėja. Vienas pirmųjų jos atlygių už pasiūta palaidinę buvo du kiaušiniai ir du gabaliukai cukraus. Šio amato ji išmokiusi dar keturias moteris. Jai tekę dirbti parduotuvėje, o po to ilgus metus – vietos pieninėje, jos vyras visą gyvenimą dirbo lentpjūvėje.
– Gyvenome pagal Dievulį, ir vaikus auginome griežtai, kad žinotų, jog gyvenime ne viskas paprasta ir geram gyvenimui reikia įdėti darbo ir pastangų. Ir geri vaikai užaugo, gerus darbus turi, namus, – šiuos svarbius žodžius ištaria ponia Bronislava pasakodama apie savo šeimą. – Aš tai greita, o mano vyras lėtas. Ant visos Europos tokio nerasi, – tęsia ji.
Susituokę jaunieji išvažiavo į Sibirą, ponas Juzef bandė užsidirbti pinigų šachtoje, o jo jauna žmona darė tai, ką moka geriausiai – siuvo drabužius. Tačiau tenykštis klimatas jai labai netiko ir po septynių mėnesių jie grįžo į tėviškę ir susilaukė pirmagimės Genutės, o vėliau dar dviejų sūnų – Jono ir Juozo. Vakar Genutė atskleidė išsaugojusi kelias mamos sukneles, prieš daugelį metų pasiūtas su didele meile ir išsaugojusias rankų prisilietimą.
– Jakovičiai susituokę liepos mėnesį, planavome pasveikinti juos „Dieveniškių vasaros“ metu, norėjome, kad mūsų bendruomenė pamatytų tokį gražų darnios šeimos pavyzdį. Tačiau ponia Bronislava sujaukė mūsų planus. Namuose ji turėjo neatidėliotinų darbų – svogūnų pynes rišti. Taip jie visą laiką gyvena – namai ir darbštumas yra pirmoje vietoje. Dar visai neseniai matydavau, kaip ponia Bronislava į bažnyčią iš Žižmų dviračiu atvažiuodavo. Kai įvažiuoju į Žižmų kaimą, mano žvilgsnis visada krenta į gražią, jaukią ir išpuoselėtą Bronislavos ir Juzefo sodybą, kurioje visada gausu gėlių, čia karaliauja tvarka. Neseniai išgirdau kunigo Ričiardo Doveikos žodžius, kad santuoka – tai stipriųjų privilegija. Jakovičiai iš tiesų yra stipri šeima. Stiprybės ir sveikatos! – apie Jakovičius pasakoja seniūnė Česlava Marcinkevič.
Ir iš tiesų, Jakovičiai ir dabar nesėdi rankų sudėję. Seneliai sodina daržą, bulves, net 16 „kašikų“ rankomis pasodinta! Rūsyje žiemos laukia 43 stiklainiai raugintų agurkų, o per šventę moteris iš tiesų pynė svogūnų vainikus, gi pats metas, kokios linksmybės gali būti?! Tačiau jaunystėje būta ir linksmybių. Jubiliatai prisimena vakaruškas Žižmuose, kuriose grojo Bronius Zinkevičius, prisimena, kaip sekmadieniais iki paryčių šoko, o vėliau nemiegoję ėjo prie darbų.
Sveikiname Bronislavą ir Juzefą Jakovičius su gražiu santuokos jubiliejumi ir linkime negęstančios ugnelės akyse, kuri iki šių dienų šildo judviejų širdis. Būkite sveiki ir laimingi!
