Pavasarį gyventojams pradėjus ūkinės veiklos ir švarinimo darbus savo ūkiuose ir sodybose, padaugėja žolės gaisrų. Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sužaliuos, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti, tačiau pamirštama apie pavojus. Degančiose pievose žūsta kiškių jaunikliai, driežai, kurmiai, ežiai, naudingi vabzdžiai, sliekai, vorai, kurie tiesiogiai dalyvauja dirvožemio susidarymo, jo formavimosi procese.
Liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją labai sunku, todėl ugnis išplinta į miškus, pievas ir durpynus, dažnai liepsnos pasiekia sodybas, gyvenamuosius namus, tvoras, pirtis ir kitą žmonių turtą. Gaisro metu susidarantys aitrūs dūmai labai greitai apsvaigina netoli ugnies esančius žmones, jie praranda sąmonę ir nukritę ant žemės, užsidegus drabužiams, kartais net mirtinai apdega. Žolėje, deginamoje miesto teritorijoje, yra daug sunkiųjų metalų, trąšų, pesticidų liekanų, pavojingų atliekų, todėl tokie dūmai yra nuodingi pačiam žmogui. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenis, praeitais metais ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų, degindami žolę nukentėjo 3 gyventojai, sudegė 3 pastatai, 96 statiniai buvo išgelbėti (Elektrėnų savivaldybėje kilo 106 gaisrai atvirose vietovėse, kurių metų išdegė 12622 arų plotas).
Deginti sausą žolę yra draudžiama, nėra jokių išimčių.
Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, numatyta bauda nuo 50 iki 350 eurų.
Kartais žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvai ir pedagogai jiems turėtų priminti apie šių gaisrų daromą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusižengimus bus baudžiami jų tėvai.
Rekomenduojami veiksmai, pastebėjus degančią žolę.
• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus.
• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ir užtrypiant ją kojomis.
• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
• Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
Informuojame asmenis (piliečius), visus žemės, miškų, durpynų savininkus, jų naudotojus, valdytojus, kad kartu su Elektrėnų savivaldybės civilinės saugos, Elektrėnų aplinkos apsaugos agentūros, Elektrėnų priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybomis vykdomi operatyviniai reidai, kurių metu sulaikyti pažeidėjai, nesilaikę gaisrinės saugos ar aplinkos, miškų, durpynų apsaugos nustatytų reikalavimų, bus baudžiami įstatymų nustatyta tvarka, be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.
Elektrėnų savivaldybės informacija
