Gruodį Energetikos ir technikos muziejus atvėrė Liepkalnio Kalėdų miestelį istorinėje Liepkalnio vandens saugykloje. Saugykla, iki šių metų buvusi uždara, dabar siūlo kultūros paslaugas. Muziejaus gidai su menininkų bendruomene siekia inžinerinį paveldą pristatyti įdomiai ir patraukliai, pritraukti lankytojų bei pasiūlyti veiklų už geležinkelio tilto įsikūrusiame Liepkalnio mikrorajone.
Skatina tvarumą
Šešių metrų gylyje 1916 m. pastatyta Liepkalnio vandens saugykla veikė iki 1987 m. Techniškai įdomus miesto vandens infrastruktūros statinys įkvėpė menininkus žiemą sukurti degančias instaliacijas.
Viena jų – Karolio Misevičiaus-Carlos Carlito ir Romano Kielos instaliacija „Žemės apkabinimas“ – griauna utopinę „viskas mūsų rankose“ pasaulėžiūrą.
„Kurdamas visuomet stengiuosi palikti vietos interpretacijai. Tačiau šiuo atveju daug vietos jai nėra – Žemė tiesiogine to žodžio prasme dega mūsų rankose. Šią žinutę skyrėme vaikams ir paaugliams, kuriems ji turėtų sukurti vizualinį įspūdį. Suaugusieji galbūt pamatys kitas prasmes, – kad rankose laikydami telefonus deginame savo laiką, vidinį pasaulį, Žemė dega ne tik dėl globalaus atšilimo padarinių, bet ir sprogstančių karo bombų“, – kalbėjo K. Misevičius.
Darbo sąlygos buvo sudėtingos. Iš pradžių menininkai dirbo dirbtuvėse, prie 7 laipsnių šilumos. Paskui persikėlė į lauką, kur buvo -7. „Pasijungėme pečiuką, užšilome iki 10 – jautėmės kaip karaliai, – prisiminė K. Misevičius. – Žemę reikėjo sukurti kaip Žemę, bet kad ugnis nepereitų kiaurai, sugalvoti, kaip suvirinti rankas. Varikliai strigo, lūžo, dujų sistemą taip pat reikėjo apšiltinti – šaltis ne tiek mums, kiek technikai buvo didžiausias iššūkis. Tik Romano sumanumo dėka pavyko juos įveikti.
“Kurdami instaliacijas Liepkalnio vandenvietės teritorijoje menininkai daug eksperimentavo ir testavo. „Muziejaus komanda įdėjo daug pastangų, kad Kalėdų miestelis nušvistų kaip miestelis. Liepkalnyje dar reikia vystyti infrastruktūrą – šiemet sukūrėme keletą instaliacijų, galbūt kitąmet taps tradicija kurti čia menines instaliacijas, aplinkinių mikrorajonų gyventojams – čia lankytis“, – sakė pašnekovas.
Ugnis ir vanduo
Priminimą tausoti gamtos išteklius primena ir kita instaliacija – „Metamorfozės mozaika“. Išmestų daiktų junginys simbolizuoja materialinio pertekliaus kulminaciją. Autorių teigimu, kiekvienas išmestas ir paliktas daiktas turi atsinaujinimo potencialą. Menininkų tikslas – įkvėpti kolektyviniam poslinkiui link tvarios ateities, kurią puoselėtų sąmoningi pasirinkimai ir atsakingi veiksmai.
„AequilibriCubus“ – šviečiantis kubas, besilaikantis ant vieno kampo ir „nepaisantis“ gravitacijos. Instaliaciją „The EGGzistence“ sukūrė „Lithuania Burners“ bendruomenė ir eksponavo „Amber Burn“ festivalyje. Liepkalnio vandens saugyklos teritorijoje ji įrengta taip, kad būtų galima įeiti į instaliacijos vidų, atsigulti ir stebėti šokančią ugnį.
Istorinės, šimtametės Liepkalnio vandens saugyklos teritorijoje pražydo ir ugnies lotosas. Gamtoje lotosas auga tvirtai įsišaknijęs vandenyje, šioje instaliacijoje lotoso liepsnos meta judančius šešėlius ant istorinės saugyklos piliakalnio.
„Siekėme pritraukti menininkų, kurie domisi technine kūryba ir norėtų su ja supažindinti lankytojus. Liepkalnio vandenvietėje sukūrėme platformą, kurioje suteikėme vietą, priemones ir žmogiškųjų išteklių sukurti autorines instaliacijas. Vanduo ir ugnis yra pagrindiniai žmogaus išgyvenimui reikalingi gamtos ištekliai. Instaliacijų ugnis šildo, traukia žmones prieiti. Požeminėje saugykloje jie dalyvauja dirbtuvėse, pasigamina dovanų, susitinka su Kalėdų Seneliu, viduje sninga. Tai – unikalus reginys, išsiskiriantis iš kitų kalėdinių miestelių“, – teigė Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.
Instaliacijos ir lauko teritorija atviros lankymui iki gruodžio 22 d. Saugyklos viduje kasdien veikia kūrybinės dirbtuvės, mažiesiems vyksta susitikimai su Kalėdų Seneliu.
