Antrajai COVID-19 bangai toliau siaučiant Baltijos regione, pasaulinė sveikatos krizė alina ne tik sveikatos apsaugos sistemas, verslus ir ištisas bendruomenes, bet ir žiniasklaidą. Pandemija toliau naudojama melagingai ir klaidinančiai informacijai skleisti, siekiant sumenkinti Baltijos šalių ir Lenkijos pastangas kovoje su koronavirusu. Debunk EU tyrimo duomenimis, lapkričio mėnesį dezinformacijos taikinyje atsidūrė karantinas ir kiti ribojimai, skiepijimo programos, NATO karinės pratybos, ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos priemonės pasitelktos pandemijai įveikti.
Lapkričio mėnesį Debunk EU analitikai išnagrinėjo 213 straipsnių su klaidinančia/melaginga informacija apie COVID-19 iš 47 šaltinių Baltijos šalyse ir Lenkijoje anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Šie straipsniai galėjo pasiekti potencialią 6,6 milijono auditoriją.
Melaginga ir klaidinanti informaciją apie koronavirusą Estijoje išsiskyrė į dvi grupes. Pasak Debunk EU vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, dalis straipsnių buvo sutelkti į pandemijai suvaldyti skirtus ribojimus. „Kita straipsnių grupė buvo nukreipta prieš NATO. Pavyzdžiui, pasisakymai apie tai, kad aljansas yra grėsmė regioniniam stabilumui, vietinių gyventojų gerovei, ir, COVID-19 kontekste, jų sveikatai. Tokiuose straipsniuose išryškėjo žinutė, kad “nepaisant koronaviruso, vis dar vyksta NATO karinės pratybos“, – teigia ekspertė.
Pasak L. Venclauskienės, vienas ryškiausių su COVID-19 susijusios dezinformacijos pavyzdžių – telegram.ee pasirodęs straipsnis, kuriame cituojamas PCR testavimą sukūręs Kary Mullis, neva sakantis, kad teigiamas testo atsakymas dar nereiškia, kad asmuo serga. Šie teiginiai buvo patikrinti ir demaskuoti Reuters naujienų agentūros.
Latvijoje, tiriamuoju laikotarpiu taip pat dažniausiai skleistas naratyvas apie šalies (ne)gebėjimą kovoti su pandemija. Panašiuose straipsniuose buvo naudojamos išpūstos istorijos, kur pateikiama informacija yra tik iš dalies teisinga. Pasak L. Venclauskienės, pandemija ir su ja susijęs netikrumas yra puiki terpė tokiai technikai naudoti.
Tyrimo duomenimis, Latvija išsiskyrė ir rusiškų straipsnių kiekiu – 5,9 proc. nagrinėtų straipsnių buvo latvių, kai didžioji dalis, net 94,1 proc., buvo rusų kalba. „Turinys rusų kalba pasiekė ir didžiausią auditoriją – pastebėjome, kad šią informaciją daugiausiai skleidė Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, siekiančios paveikti rusakalbę Latvijos visuomenės dalį“, – sako Debunk EU vyr. analitikė.
Lapkričio 7 d. pastebėtas dezinformacijos apie COVID-19 šuolis Lietuvoje. „Tikėtina, kad kaip ir pirmosios viruso bangos metu, melagingos ir klaidinančios informacijos srautas sustiprėjo dėl šalyje įvesto karantino“, – sako L. Venclauskienė.
Panašiai kaip ir Latvijoje, skleisti dezinformacijai Lietuvoje daugiausiai naudotas naratyvas apie nesugebėjimą kovoti su COVID-19. Daugiausiai tokių straipsnių publikuota infa.lt; šio portalo vyr. redaktoriaus Arvydo Daunio straipsniai publikuojami sarmatas.lt, sputnik.lt ir laisvaslaikrastis.lt, kuriuos Valstybės saugumo departamentas yra pripažinęs kaip skleidžiančius propagandą.
Didžiausią kontaktų auditoriją pasiekęs straipsnis buvo paskelbtas rubaltic.ru ir vėliau news-front.info lapkričio 25 d. „Publikacijoje apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos buvo pateikti melagingi teiginiai, kad Baltijos šalys su pirmąją pandemijos banga susitvarkė tik dėl sovietinės sveikatos apsaugos sistemos palikimo, o demokratiškos šalys apskritai negali efektyviai kovoti su krize – tam esą labiau tinka autoritariniai režimai“, – vardija Debunk EU vyr. analitikė.
Sąmokslo teorijos apie tuščias ligonines, vakcinose paslėptus „mikročipus“ ir apsauginių kaukių keliamą žalą sklinda ne tik internetinėje žiniasklaidoje, bet ir socialiniuose tinkluose. Debunk EU lapkričio mėnesį išnagrinėjo 108 Facebook įrašus lietuviškame tinkle, kuriuose aptikta melaginga/klaidinanti informacija apie COVID-19. Šios žinutės pasklido 28 grupėse, kurių narių skaičius svyruoja tarp 615 ir 26 700. Grupė NEABEJINGI klaidinančia ir melaginga informacija apie COVID-19 dalijosi aktyviausiai.
Atliekant tyrimą Facebook įrašuose išryškėjusi pagrindinė žinutė – ribojimai pažeidžia piliečių laisvę. Ji buvo naudojama įvestoms priemonėms, tokioms kaip karantinas ir privalomas kaukių dėvėjimas, diskredituoti. Panašiais įrašais siekta pabrėžti, kaip nesėkmingai Lietuva kovoja su pandemija ir sumenkinti koronaviruso grėsmę.
Daugiausiai komentarų, paspaudimų „patinka“ ir pasidalijimų sulaukė įrašai su nuorodomis į straipsnius, kuriuose cituojamas Seimo narys Dainius Kepenis. Tie patys straipsniai buvo platinami per kelias skirtingas Facebook grupes. Debunk EU atlikta analizė parodė, kad žmonės linkę reaguoti į valdžios atstovų skleidžiamą informaciją, tačiau būtent tokios žinutės apsunkina bandymus sutelkti visuomenę ir sėkmingai kovoti su pandemija.
Prieš vakcinas nukreiptos žinutės lapkritį buvo aktyviausiai skleidžiamos Lenkijoje. „Šiuo naratyvu buvo paremti straipsniai apie su farmacijos įmonėmis sudarytas sutartis dėl pirmųjų Lenkijai skirtų skiepų siuntų, taip pat žinios apie vyriausybės rengiamą visuotinio skiepijimo programą“, – teigia L. Venclauskienė. Panašiuose straipsniuose skleistos abejonės dėl skiepų patikimumo ir menkų žinių apie jų šalutinį poveikį: esą skiepai gali sukelti genetines mutacijas, vėžį ar autoimunines bei iki tol neegzistavusias ligas.
Didžiausią kontaktų auditoriją pasiekė straipsniai su teiginiais, kad COVID-19 grėsmė yra perdėta. Tyrimo duomenimis, panašios informacijos bangą sukėlė naujų ribojimų įvedimas ir įspėjimas šventiniu laikotarpiu susilaikyti nuo kelionių.
Mėnesio pradžioje žinia apie „viešą Lenkijos gydytojų, mokslininkų ir sveikatos apsaugos darbuotojų laišką Lenkijos valdžiai ir žiniasklaidai“ buvo plačiai nušviesta šalies spaudoje. Laiškas buvo pateiktas kaip internetinė peticija, kurią pasirašė 177 gydytojai (35 iš jų buvo neregistruoti specialistai, 39 – odontologai). „Panašiai kaip spalį Lietuvoje veikiantys Kremliaus propagandos šaltiniai išplatino Belgijos gydytojų peticiją dėl keliamos COVID-19 isterijos, Lenkijoje paskelbtame laiške teigiama, kad padėtis nėra kritinė, todėl poreikio griežtiems suvaržymams nėra, o dabartinė situacija pažeidžia žmogaus teises“, – sako L. Venclauskienė.
Debunk EU duomenimis, lapkritį daugiausiai melagingos/klaidinančios informacijos iš visų nagrinėtų šalių skleidė lenkiškas portalas nczas.com. Kitas lenkiškas puslapis wykop.pl pirmavo pagal pasiektą auditoriją.
Lapkričio mėnesio dezinformacijos tyrimą atliko Debunk EU analitikų komanda: vyriausieji analitikai Lietuvoje Balys Liubinavičius ir Laima Venclauskienė bei analitikė Agnė Eidimaitė, vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft, vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.
Apie Debunk EU
Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
