Kone pusė (49 proc.) darbdavių nenori darbuotojams leisti dirbti nuotoliniu būdu ar lanksčiu darbo grafiku, rodo „ManpowerGroup“ atliktas tarptautinis tyrimas, kurio metu apklausta virš 40 tūkst. darbdavių iš 41 pasaulio šalies. „Nors, regis, prieš kelis metus praūžusi pandemija įrodė, kad daugybę darbų kuo puikiausiai galima atlikti ir dirbant namuose ar iš bet kurios pasaulio vietos darbuotojui patogiu laiku, jau kurį laiką stebime tendenciją, kaip darbdaviai vis labiau nori susigrąžinti komandas į biurus. Nuliūdinsiu taip besielgiančius darbdavius – tai nėra pats geriausias sprendimas norint pritraukti ar išlaikyti talentus, kai jų taip stinga visose srityse“, – teigia Evelina Latyšovič, globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė.
Šiuo metu darbo rinkoje ir toliau matomas talentų stygius. Net 75 proc. įmonių pasaulyje nepavyksta rasti reikalingų specialistų, rodo naujausi „ManpowerGroup“ duomenys.
„Situacija Lietuvoje – praktiškai identiška. Matome, jog kvalifikuotų specialistų stinga kone visose srityse. Dėl to darbdaviai bando talentus laikyti kaip įmanoma arčiau savęs. Sugrąžindami darbuotojus į biurus jie siekia sklandesnės komunikacijos, didesnio darbuotojų įsitraukimo. Tačiau pamirštama, kad šių dalykų pasiekti galima ne vien tik sugrįžtant dirbti fiziškai į darbo vietą. Todėl kone priverstinai talentus prie stalų biure bandantys sugrąžinti darbdaviai neretai susiduria su priešinga reakcija – darbuotojai dar labiau atitolsta, o jų įsitraukimo lygis neretai mažėja kartu su darbo efektyvumo rodikliais“, – sako E. Latyšovič.
Tyrimas atskleidė, jog didžiausias darbuotojų stygius pasaulyje šiuo metu jaučiamas sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų sektoriuje – čia jis siekia 77 proc., prekybos ir paslaugų, transporto ir logistikos, IT – 76 proc., pramonės – 75 proc., komunikacijos – 73 proc., finansų ir nekilnojamo turto valdymo – 72 proc.
Priežastys, grįstos baime, o ne skaičiais
„Reikėtų suprasti esminį skirtumą tarp to, kai darbdaviai reikalauja, jog darbuotojai į biurus grįžtų iš principo, ir kai to norima dėl objektyvių priežasčių. Šių dienų tendencijos, deja, tokios, jog nemažai darbdavių darbuotojus „veja“ į biurus dėl nepagrįstos baimės ir noro susigrąžinti kontrolę. Neva matydami darbuotojus fiziškai darbe, gerės įmonės rezultatai ir darbuotojų efektyvumo rodikliai. Tačiau daugybė tyrimų įrodė, jog lankstumas – tiek žvelgiant į darbo vietą, tiek į darbo laiką – atneša geriausius rezultatus“, – teigia E. Latyšovič.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas „Gallup“ tyrimas atskleidė, jog nuotoliniu ar hibridiniu modeliu dirbantys darbuotojai ilgesnį laiką per dieną būna aktyviai įsitraukę į darbą nei dirbantieji biuruose.
„Didesnis darbuotojų įsitraukimas lemia ir aukštesnį efektyvumą. Nepaisant to, dėl kartais pačių darbdavių ar komandos vadovų įgūdžių stokos valdant komandas, dirbančias nuotoliniu ar hibridiniu modeliu, nusprendžiama geriau susigrąžinti darbuotojus į biurą nei išmokti, kaip prisitaikyti prie naujos darbo realybės ir joje sėkmingai veikti“, – teigia E. Latyšovič.
Anot jos, kita labai ryški tendencija, dėl kurios darbdaviai taip įnirtingai bando susigrąžinti darbuotojus į darbo vietas – investicijos į infrastruktūrą ir darbuotojų gerovę:
„Įmonės dar iki pandemijos nemažai investavo į biurus, jų patogumą ir funkcionalumą – nuo kavinių, sporto klubų, poilsio, žaidimų kambarių ar nuosavų barberių salonų. Stengtasi talentams suteikti tokią darbo aplinką, kuri patenkintų visus jų poreikius ir žmonėms patiktų leisti laiką darbe. Todėl natūralu, jog dabar siekiama tai išnaudoti. Tačiau talentai daugiau dėmesio skiria asmeninio gyvenimo ir darbo balansui, todėl „gyventi“ biure niekas paprasčiausiai nebenori.“
Darbo rinkos laukia neišvengiami pokyčiai
Norėdami išlaikyti ir pritraukti talentus, darbdaviai privalės pasikeisti ir prisitaikyti prie esamos situacijos.
„Šiuo metu dėl darbuotojų stygiaus vyksta jėgų persiskirstymas. Jei anksčiau sąlygas ir „muziką“ užsakydavo darbdaviai, tai dabar situaciją absoliučiai valdo darbuotojai. Jie diktuoja savo taisykles. Į darbą vis spartesniu žingsniu žengia ir jaunoji Z karta. O kartu su ja atkeliaujančios tokios vertybės kaip rūpinimasis aplinkosauga, prasmingas darbas, sveiki santykiai su komanda ir vadovu, keičia ne tik tai, kaip mes dirbame. Tai atliepia ir tai, kaip mes suprantame, kas yra darbas. Todėl sprendimas skatinti ir motyvuoti darbuotojus priverstinai jiems liepiant sugrįžti į biurą gali pasirodyti, švelniai tariant, kiek atgyvenęs“, – teigia ekspertė.
Tvarumas, socialinis atsakingumas, skaidrumas – tik kelios iš bangų, su kuriomis į darbo rinką atplaukia Z karta. Šias ne vien tik organizacijos vertybėmis, bet valdysenos principais vadinti galimas naujoves darbdavius kasdienėje veikloje integruoti taip pat įpareigoja ir tarptautiniai ES bei nacionaliniai teisės aktai, pabrėžia E. Latyšovič.
„Duomenys rodo, jog net 7 iš 10 darbdavių tvirtina, jog ateityje planuoja ieškoti tvarumo specialistų. Tai gali būti ir teisininkai, puikiai įvaldę naujausius ES tvarumo reikalavimus įmonėms, ir projektų vadovai, turintys reikiamų žinių bei įgūdžių, kaip transformuoti organizacijos veiklą, kuriamus produktus ar teikiamas paslaugas taip, kad pastarieji būtų draugiški aplinkai“, – sako E. Latyšovič.
„ManpowerGroup Employment Outlook Survey“ atlikto tyrimo metu apklausta virš 40 tūkst. darbdavių iš 41 pasaulio šalies, siekiant įvertinti jų planus artimiausią metų ketvirtį didinti ar mažinti darbuotojų skaičių bei nustatyti vieno ar kito sprendimo priežastis. Plačiau apie tyrimą ČIA.
