Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Vilniuje prašymų skaičius išaugo beveik 3 kartus (31911) lyginant su pernai tuo pačiu metu (11380), o Klaipėdoje – daugiau nei 2 kartus (šiemet – 4875, o pernai – 2144).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako į šalies gyventojų dažniausiai užduodamos klausimus apie tai, kam priklauso būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
• Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre?
Tuo atveju, jeigu pakeistas šildymo būdas jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.
Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).
• Ar kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, kai būstas šildomas kietu kuru (pvz., malkomis), privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įsigijimą?
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.
Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
• Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis?
Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.
• Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“?
„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.
Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.
• Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?
Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.
• Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?
Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.
• Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?
Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.
Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims.
Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.
• Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.
