Sukčiavimų elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni, įmantresni. Nors atsiskaitymų internetu saugumo reikalavimai nuolat griežtėja, tačiau sukčiai randa būdų, kaip iš gyventojų išgauti mokėjimo kortelių duomenis. Pastaruoju metu jų taikiniu tapo asmenys, pardavinėjantys prekes skelbimų portaluose. Sostinės policijos pareigūnai pastebi ypač suaktyvėjusį sukčiavimo būdą, kuomet pardavėjas, patalpinęs skelbimą į tokias internetines platformas kaip „Vinted“, „Skelbiu.lt“ ir kt. apie parduodamą prekę, susirašinėjimo forma (SMS žinute, „WhatsApp“) iš asmens, tariamai ketinančio pirkti prekę, atsiskaitymui gauna aktyvią nuorodą, kurią paspaudus prašoma suvesti banko kortelės duomenis kartu su CVV, kitu atveju prašoma suvesti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. kliento ID, asmens kodą.
Taip pat pastebima sukčiavimo tendencija, kuomet Lietuvos pašto vardu siunčiamos trumposios SMS žinutės, kuriose informuojama apie neva sulaikytą siuntą ir reikalingą atnaujinti informaciją. Žinutėje pateikiama aktyvi nuoroda, kurią kviečiama paspausti. Policija įspėja, kad šios žinutės yra apgaulė.
Policija primena, kad gavus įtartiną žinutę ar elektroninį laišką, jokiu būdu nespausti turinyje esančių nuorodų, būti itin atidžiais, kad nenukentėti nuo sukčių.
Vis dar dažnas sukčiavimo būdas, kuomet sukčiai, dažnai rusų kalbą, apsimesdami Lietuvos bankų darbuotojais, pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, kurį būtina sustabdyti, tokiu būdu sukeldami asmeniui nesaugumo jausmą, mėgina išvilioti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ar kitą konfidencialią informaciją, reikalingą neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti, todėl gyventojai raginami būti ypač budrūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad banko darbuotojai niekada patys neskambina klientams, klausdami gyventojų elektroninės bankininkystės vartotojo informacijos, mokėjimo kortelės ar „Smart-ID“ duomenų.
Policija pataria:
1. Kritiškai vertinkite elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse, „Viber“, „WhatsApp“) gaunamas nuorodas.
2. Būtinai įvertinkite tokių gaunamų laiškų autentiškumą ir turinį, atkreipdami dėmesį į pateiktas nuorodas ir pridedamus priedus.
3. Jokiu būdu neatidarykite gaunamų įtartinų laiškų, juose esančių nuorodų ar pridedamų failų. Gavę tokių laiškų, juos iškart ištrinkite. Jeigu paspaudėte ant įtartinos nuorodos – būtinai pasikeiskite elektroninio pašto slaptažodį.
4. Svarbu atkreipti dėmesį, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL (TLS) sertifikatą, šifruojantį perduodamus duomenis. Dažniausiai populiariausios naršyklės įspėja, jeigu nėra naudojamas sertifikatas ar jis nėra patikimas. Paprasčiausias būdas įsitikinti – prie http trumpinio turi būti raidė „s“, pvz.: https://www.nksc.lt.
2021 m. Vilniaus apskr. buvo registruota 101 nusikalstama veika, šiais metais – 260 sukčiavimo atvejų (157 proc. daugiau).
