Balandžio 27-oji Buivydžių bendruomenei tapo ypatinga diena: čia vyko iškilmingi šv. Jurgio atlaidai ir kaimo šventė, suvienijusi visus, kuriems brangus šis kraštas, jo istorija ir tradicijos.
Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Buivydžių šv. Jurgio bažnyčioje, kurių metu melsta Dievo malonės ir palaiminimo Buivydžių gyventojams bei prašoma šventojo globėjo užtarimo jų kasdieniuose rūpesčiuose ir darbuose.
Susirinkusiuosius Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus vardu šiltai pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, dėkodamas už bendrą maldą bei bendruomenės pastangas, vienijant gyventojus ir kuriant Buivydžių gerovę.
„Šiandienos šventė – tai maldos ir padėkos diena, o kartu ir proga pasidžiaugti jūsų bendruomenės vienybe, tuo stipriu ryšiu, kuris įkvepia veikti, padeda kartu spręsti kylančius iššūkius ir kurti geresnę ateitį. Tai yra neįkainojamos vertybės, kurias reikia saugoti ir puoselėti.
Džiugu matyti, kad Buivydžiai ne tik rūpestingai saugo savo tradicijas, bet ir žengia į priekį, laukdami gražių permainų: jau bręsta naujo seniūnijos pastato projektas, o sukurtos dvi komisijos aktyviai ieško optimalių sprendimų dėl Buivydžių tilto remonto. Be to, šiemet startuojame su miško parko atnaujinimo projektu, kuris neabejotinai taps dar viena puikia erdve bendram laisvalaikiui“, – kalbėjo vicemeras A. Vaitkevičius ir linkėjo visiems geros ir džiaugsmingos šventės.
„Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios gražios šventės organizavimo. Linkiu, kad šv. Jurgis globotų jūsų namus, suteiktų džiaugsmo širdims ir stiprybės darbams. Būkite laimingi, sveiki ir kupini šviesių minčių“, – Buivydžių bendruomenę sveikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.
Renginio metu koncertavo Buivydžių gimnazijos mokiniai, ansambliai „Vox Cordis“, „Bujwidzianka“, „Kapela Wileńska“ bei dainininkas Radži. Veikė amatų mugė, o vaikus linksmino žaismingi animatoriai.
Šv. Jurgis krikščioniškoje tradicijoje įkūnija drąsą, tikėjimą ir gėrio pergalę. Lietuvoje šv. Jurgis laikomas antruoju globėju po šv. Kazimiero. Šventasis dažniausiai vaizduojamas kaip jaunas karys, raitas ant balto žirgo, su ietimi, duriantis slibiną. Lietuvių tautosakoje Jurginės siejamos su pavasarine žemdirbystės pradžia ir gyvulių išginimu į ganyklas.
