Beveik pusė šalies gyventojų sako, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas.
„Spinter tyrimų“ šių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad vienas iš šešių susidūrimų su sukčiais baigiasi finansiniais nuostoliais.
Tiek tyrimas, tiek policijos stebimos tendencijos rodo, kad sukčiavimas nuo tradicinių telefoninių skambučių vis dažniau keliasi į elektroninę erdvę, o finansinę žalą dažniau patiria jauni, 18–35 metų gyventojai.
Tai, kad jie ar jų artimieji susidūrė su sukčiavimu, nurodė 48 proc. apklaustųjų, 2016-aisiais tokių buvo 32 procentai.
Trečdalis apklaustųjų tvirtino, kad dėl to prarado 10–50 eurų, dar beveik penktadalis nurodė patyrę 101–500 eurų nuostolių, dešimtadalis prarado iki 51–100 eurų.
Didesnę turtinę žalą dažniau patiria vyrai, mažiausią (10–50 eurų) – moterys.
Tyrimo duomenis „Swedbank“ ir policijos atstovai pristatė ketvirtadienį Vilniuje.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad telefoniniai sukčiai, nors ir toliau sėkmingai vykdo nusikaltimus (88 gyventojų proc. teigia ir toliau sulaukiantys jų skambučių), tačiau jų per trejus metus sumažėjo 6 procentiniais punktais.
Tuo metu elektroninių sukčių daugėja: 41 proc. respondentų tvirtino sulaukę apgaulingų elektroninių laiškų – tai yra 15 procentinių punktų daugiau nei 2016-aisiais. Socialiniuose tinkluose su sukčiais sakė susidūrę 16 proc. gyventojų, arba 9 procentiniais punktais daugiau nei prieš trejus metus.
Anot tyrimo, dažniausiai (apie 40 proc. atvejų) sukčiai prisistato šeimos nariais, giminaičiais, įvairių institucijų pareigūnais – policininkais, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais (apie trečdalis atvejų). Apie pusė sukčių prašo atlyginti neva artimųjų ar pažįstamų padarytą žalą.
Daugiau nei ketvirtadalis sukčių apsimeta komunalinių, telekomunikacijos paslaugų įmonių, šeštadalis – bankų, draudimo bendrovių ar kitų finansinių institucijų darbuotojais.
46 proc. sukčiavimų išaiškinama
Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, šių metų sausį – rugpjūtį pradėta apie 1700 tyrimų dėl sukčiavimo.
Daugiausia jų atliekama dėl pirkimų elektroniniu būdu elektroninėse parduotuvėse, kai sumokėjus avansą negaunama prekė arba gaunama ne tokia, kokios tikėtasi. Antrojoje vietoje išlieka telefoninio sukčiavimo atvejai, kai sukčiai prisistato patekusiais į bėdą ir išvilioja elektroninės bankininkystės duomenis.
„Iš visų sukčiavimų šiemet ištiriami 46 proc. atvejų. Sudėtingiausi yra tie, kurie susiję su kitomis, ne Europos Sąjungos šalimis, kai pinigai nukeliauja į Azijos, Afrikos valstybes, su kuriomis neturime teisinės pagalbos prašymų, kur teisėsaugos institucijos nėra tokios stiprios arba jų išvis nėra“, – teigė R. Matonis.
Didžiausia išviliota suma, anot policijos, šių metų rugpjūtį buvo 51 tūkst. eurų. Tuo metu iš „Swedbank“ klientės per du kartus sukčiai bandė išvilioti 33 tūkst. eurų, dalis pinigų grąžinta į sąskaita.
Naujovė – nukreipimai į netikrą banką
Anot R. Matonio, pastarųjų mėnesių sukčiavimo tendencijos yra įvairios SMS žinutės, elektroniniai laiškai, siūlymas investuoti į finansines platformas pasinaudojant žymių žmonių vardais, nuotraukomis.
Susidūrę su siūlymais „investuoti“ ir per specialią mobiliąją programėlę sumokėję 100 ar 200 eurų, gyventojai pamato, kaip jų investuota suma neva padidėja iki dešimties kartų – taip skatinama pervesti vis daugiau pinigų. Norint atsiimti „uždirbtus“ pinigus, to padaryti nebepavyksta, neretai dar ir prašoma pervesti „pinigų atsiėmimo“ mokestį.
Kai kuriais atvejais, anot R. Matonio, sukčiai užvaldo nuotoliniu būdu kompiuterius, tuomet prisijungę prie elektroninės bankininkystės patys persiveda pinigus iš kliento sąskaitos ir juos išgrynina kitose šalyse.
Dar vienas pastaruoju metu paplitęs sukčiavimo būdas – trumposios žinutės, raginančios atnaujinti elektroninės bankininkystės paskyrą ir nukreipiančios į netikrą, tačiau nuo tikro vizualiai nesiskiriantį banko puslapį. SEB bankas praėjusią savaitę skelbė, kad nuo šių sukčių nukentėję klientai prarado per 62 tūkst. eurų. Bankų klientai raginami atkreipti dėmesį į netikrus puslapius išduodantį naršyklės adresą ir geriau rinktis prisijungimą prie bankininkystės adresą suvedant patiems.
Policija išskiria ir vadinamuosius „romantinius sukčiavimus“, kai kariškiais, diplomatais ar įvairių tarnybų pareigūnais prisistatantys asmenys imasi susirašinėti su auka, ši po kelių susirašinėjimo dienų susižavi sukčiumi, jis praneša norintis atvykti ir prašoma padėti pervedant pinigus.
„Swedbank“ užsakytas tyrimas rodo, kad kiek daugiau pusė nukentėjusių pasipasakoja apie įvykį artimiesiems, tačiau tik kas šeštas kreipiasi į policiją, dešimtadalis – į banką ar viešina informacija socialiniuose tinkluose.
Tiek policija, tiek banko atstovai skelbia, kad sugrąžinti pinigus apgautiems klientams pavyksta apie 40 proc. atveju, dažniausiai tada, jei dėl sukčiavimo kreipiamasi per pirmąsias minutes ar valandas, kai dar galima stabdyti mokėjimus.
„Greitis yra pagrindinis atsakymas, nes Lietuvoje pavedimai yra momentiniai ir vyksta labai greitai. Tad jei kita pusė sugebėjo gauti pinigus ir išsigryninti, tai padėti sudėtinga, tai galima padaryti, jei pinigai yra „tranzite“. Todėl pastebėjus kuo greičiau kreiptis į tą instituciją yra būtina“, – sakė J. Cvilikienė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
