Vištienos krūtinėlė, įdaryta kumpiu bei sūriu. Toks yra visame pasaulyje plačiai žinomas „Cordon Bleu“ kepsnys. Šiandien, balandžio 4-ąją, amerikiečiai švenčia „Cordon Bleu“ dieną. Nors manoma, kad jis kilo iš prancūzų virtuvės, „Maxima“ kulinarijos meistrai pažymi – šio valgio tėvynė yra Šveicarija, o pavadinimas turi įdomią istoriją. Tad kuo gi „Cordon Bleu“ toks ypatingas bei kaip šį kepsnį pasigaminti namuose? Apie tai pasakoja maisto žinovai, dalindamiesi šio patiekalo paruošimo ir istorijos paslaptimis.
Šis kepsnys – Kyjivo kotleto tolimas giminaitis
Nors „Cordon Bleu“ originaliai buvo pradėtas gaminti iš veršienos, kurią patiekalo autoriai patiekė įdarytą sūriu ir kumpiu, pasaulyje šis valgis išpopuliarėjo paruoštas naudojant vištieną.
„Šis patiekalas yra mums gerai žinomo Kyjivo kotleto tolimas giminaitis, nes abiejų šių valgių receptai yra panašūs, bet sudėtis skiriasi. XIX amžiaus viduryje Paryžiaus restoranuose vos tik pasirodęs „Cordon Bleu“ buvo gaminamas iš veršienos, bet vėliau išplitęs po visą pasaulį pradėtas gaminti iš vištienos. Mūsų parduotuvėse yra platus šviežios mėsos pasirinkimas, tad šiandien nesudėtingai galima „Cordon Bleu“ suktinukus pasigaminti iš savo mėgstamos mėsos“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Tai, kad „Cordon Bleu“ kepsnys yra mėgstamas ir plačiai paplitęs pasaulį, liudija faktas, kad amerikiečiai kasmet balandžio 4-ąją švenčia „Cordon Bleu“ dieną.
Kilmė – kulinarinio išradingumo pavyzdys
Šio patiekalo pavadinimas prancūziškai reiškia „mėlynąjį kaspiną“, kurį nešiojo 1578-aisiais Prancūzijos karaliaus Henriko III įsteigto aukščiausio riterių ordino „L’Ordre des chevaliers du Saint-Esprit“ nariai.
„Vėliau šis terminas pradėtas taikyti labai aukšto lygio maistui, kurį gamino puikūs virėjai. Analogija atsirado dėl riterių dėvimos juostos ir virėjo prijuostės kaspinų, įprastai būdavusių mėlynos spalvos, panašumo. – pasakoja „Maximos“ kulinarijos žinovė Brigita Baratinskaitė. – Tai tik patvirtina XIX a. amžiaus viduryje atsiradusi istorija: į vieną Šveicarijos miesto Brigos užeigą sykį suplūdo labai daug lankytojų. Virėja neturėjo tiek maisto, kad visus pamaitintų, todėl jai kilo idėja mažiau naudoti mėsos, o kepsnius įdaryti kumpiu bei sūriu ir tokiu būdu pamaitinti visus žmones. Užeigos savininkui taip patiko sprendimas, kad virtuvės šefei pasiūlė mėlynąjį kaspiną. Kukli moteris titulo atsisakė, bet patikino, jog „Cordon Bleu“ būtų puikus pavadinimas patiekalui“.
Taigi, šio valgio tėvynė yra Šveicarija, o patiekalo kilmė slepia to laikmečio kulinarinę išmonę, išradingumą bei meistrystę. Todėl kviesdama pasimėgauti aristokratišku „Cordon Bleu“ kepsniu, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė dalinasi jo receptu.
Šventei ir kasdienai: šveicariškasis „Cordon Bleu“
Reikės: 4 vidutinio dydžio vištienos krūtinėlių, 60 g ementalio sūrio, maždaug 130 g arba 4 plonų griežinėlių rūkyto kumpio, 8 arbatinių šaukštelių spanguolių padažo, 25 g miltų, 2 vidutinio dydžio laisvai laikomų vištų kiaušinių, 200 g džiūvėsėlių, 5 valgomųjų šaukštų saulėgrąžų aliejaus, šiek tiek druskos ir maltų juodųjų pipirų.
Perpjaukite vištienos krūtinėles išilgai ir gerai jas išmuškite. Tada pasūdykite, užberkite pipirų iš abiejų pusių. Ant vienos krūtinėlės pusės sluoksniuodami sudėkite sūrį, kumpį, vėl sūrį, vėl kumpį, dėdami užtepkite spanguolių padažo.
Dėkite kuo daugiau, tik sūris neturėtų lipti per kraštus. Uždenkite viską antra krūtinėlės dalimi. Apibarstykite kepsnelius miltais. Šiek tiek juos įtrinkite. Tuomet pamirkykite vištieną kiaušinio plakinyje ir pavoliokite džiūvėsėliuose.
Išvolioję juose kepsnelius, įkaitinkite keptuvę, įpilkite aliejaus, kepkite maždaug po 8 minutes iš kiekvienos pusės, kol džiūvėsėliai gražiai paruduos. Iškeptus kepsnius supjaustykite. Skanaus!
