Didžiausia centralizuoto šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė šildymo sezoną ir pradeda kasmetinius šilumos trasų profilaktinio tikrinimo bei remonto darbus. Iki spalio mėnesio kitam šildymo sezonui bendrovė paruoš apie 750 km požeminių sostinės vamzdynų. Tam, kad būtų atlikti šie prevenciniai darbai, neišvengiamas laikinas karšto vandens tiekimo nutraukimas. Apie planuojamus karšto vandens atjungimus šių darbų metu gyventojai gali sužinoti iš anksto. Taip pat klientai kviečiami aktyviai domėtis namo vidaus sistemų techniniu parengimu naujam šildymo sezonui, kuriuo rūpinasi jų namo administratoriaus šilumos punkto prižiūrėtojas, ar poreikiu atsinaujinti šildymo sistemą.
„Sostinės šilumos tiekimo tinklas, lyginant su kitais miestais, yra didžiausia ir sudėtingiausia sistema, kurios ilgis didesnis, negu reikėtų iš Vilniaus pasiekti Klaipėdą ir sugrįžti. Norėdami suspėti vamzdynus patikrinti ir pašalinti jų defektus, užbaigus šildymą iškart pradedame ruošti šilumos trasas naujam sezonui. Šį laikotarpį mes simboliškai vadiname Vitaminais nematomam Vilniui“, – sako VŠT laikinasis Perdavimo tinklo departamento direktorius Vilius Šerėnas.
Kasmetiniai šilumos trasų bandymai ir remontas atliekami siekiant sumažinti avarijų riziką šildymo sezono metu. Vamzdynų sandarumas ir stiprumas tikrinamas atliekant hidraulinius bandymus – tai kol kas yra patikimiausias būdas nustatyti tokius vamzdynų defektus kaip korozija ar įtrūkimai. Be to, atlikti šiuos bandymus įpareigoja teisės aktai, tokia praktika taikoma ir kitose šalyse.
„Atliekant hidraulinius bandymus būtina laikinai išjungti karšto vandens tiekimą klientams, nes vamzdynuose keliamas slėgis. Daugiabučių namų šilumos punktuose esantys šilumokaičiai, gaminantys karštą vandenį, nepritaikyti padidintam slėgiui ir jų neatjungus bandymų metu gali sprogti. Paprastai vienos vamzdynų atkarpos hidrauliniai bandymai Vilniuje užtrunka vos kelias valandas. Jeigu nenustatome defektų, karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas tą pačią dieną. Pernai karšto vandens atjungimas vidutiniškai truko 1,05 paros – tai itin geras rezultatas“, – pasakoja Vilius Šerėnas.
Jeigu hidraulinių bandymų metu nustatoma vamzdynų defektų, tik juos pašalinus gali būti atnaujinamas karšto vandens tiekimas. Defektų šalinimo laikas priklauso nuo jų sudėtingumo. Gyventojams vertėtų atkreipti dėmesį, kad sklendes namo viduje užsuka ir atsuka namo prižiūrėtojas. Taigi jeigu karšto vandens nėra numatytu laiku, o šilumos tiekėjas nepranešė apie pasikeitusį darbų terminą, vertėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę.
Gyventojai gali sužinoti iš anksto
Šių metų šilumos trasų hidrauliniai bandymai pradedami Pilaitės ir Grigiškių zonose – jie iš viso vyks 30 Vilniaus zonų iki spalio mėnesio. Hidraulinių bandymų darbai kasmet yra kruopščiai planuojami, o gyventojai gali iš anksto sužinoti, kada jų name bus atjungtas karštas vanduo. Ši informacija pateikiama bendrovės internetinės svetainės www.chc.lt rubrikoje „Karšto vandens išjungimai“ – tereikia suvesti namo adresą specialiame paieškos laukelyje.
Hidraulinių bandymų grafikas gali būti koreguojamas priklausomai nuo to, kokių defektų randama ir kiek užtrunka juos pašalinti. Todėl informacija apie karšto vandens išjungimus svetainėje taip pat yra koreguojama ir patikslinama pagal atliekamų darbų eigą.
„Suprantame, kad net ir laikinas karšto vandens atjungimas sukelia nepatogumų, todėl klientus apie tai informuojame iš anksto. Tiksliausiai galime pranešti tiems, kurie VŠT savitarnos svetainėje yra pateikę savo kontaktus – telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Jiems individualiai siunčiame SMS žinutes ir elektroninius laiškus apie numatomą karšto vandens išjungimą, planuojamą darbų trukmę, informuojame, jeigu randame vamzdynų defektų ir matome, jog remonto darbai užtruks ilgiau nei parą. Todėl kviečiame klientus pateikti kontaktus arba juos atnaujinti pakeitus gyvenamąją vietą“, – teigia VŠT Klientų aptarnavimo departamento vadovas Laurynas Jakubauskas.
Kviečia ruoštis ir gyventojus
Ruoštis kitam šildymo sezonui turėtų ir gyventojai. Tiems, kurių namas yra senos statybos, o buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, derėtų rimtai apsvarstyti renovacijos galimybes. Bendrovės skaičiavimu, nerenovuotų namų gyventojai už šilumą moka 30-40 proc. didesnes sąskaitas.
Vertėtų domėtis ir namo šilumos punkto būkle, dar prieš šildymo sezoną pasirūpinti jo efektyvumu ir, jeigu yra poreikis, atnaujinimu. Tam didelių investicijų nereikia, tačiau efektyviai veikiantis šilumos punktas gali sumažinti sąskaitas už šilumą apie 10 proc.
„Minimaliais parametrais veikiantis šilumos punktas yra efektyvus ir taupo energiją. Tačiau pastebime tendenciją, kad šilumos punktų priežiūra dažnai yra nepakankama. Nors už šią inžinerinę namo dalį atsakingi namų administratoriai, gyventojai turėtų domėtis ir kontroliuoti, kaip jų namą prižiūrinčios įmonės atlieka šias pareigas“, – sako Laurynas Jakubauskas.
Reklama. Sandarumo testas
