Skaitmeninis projektas „Vilniaus DNR“ (vilniusdnr.lt) pasipildė naujomis funkcijomis, kurios dar labiau priartina miesto istoriją prie vartotojų. Naujieji įrankiai suteikia naudotojams patogesnes funkcijas, leidžiančias lengviau tyrinėti miesto istoriją ir padeda suprasti kultūrinius ir istorinius miesto sluoksnius, kurie formavo šiuolaikinį Vilnių.
Viena iš ryškiausių naujovių – išplėsta virtuali atminimo ženklų duomenų bazė, kurioje galima rasti daugiau nei 750 miesto skulptūrų ir atminimo lentų. Per pastaruosius metus pridėta 14 naujų lentų, o sovietinės arba su rusiškais užrašais buvo pašalintos, išlaikant jų duomenis skaitmeninėje platformoje.
Nuolat auganti „Vilniaus DNR“ duomenų bazė šiuo metu apima daugiau nei 3 000 sostinės gatvių istoriją, 183 senąsias miesto fotografijas, archyvinius žemėlapius bei jų rekonstrukcijas. Ši platforma toliau vystoma kaip dinamiškas įrankis, kuris ne tik saugo, bet ir padeda naujai atrasti miesto istoriją, suteikdamas galimybę kiekvienam vilniečiui ar miesto svečiui tapti tikru istorijos tyrinėtoju.
Lengviau tyrinėti Vilniaus istoriją
Kasmet platformoje ne tik atsiranda naujų žemėlapių ir duomenų, bet ir atliekami vartotojo patirties tobulinimo darbai. Vienas iš projekto kūrėjų, skaitmenizavimo sprendimus miestui teikiančios bendrovės „ID Vilnius“ GIS analitikas Dominykas Petronis išskyrė svarbiausius atliktus atnaujinimus.
„Naujasis laiko juostos įrankis leidžia lengviau naršyti istorinius žemėlapius pagal metus, taip pat sukurtas miesto gatvių paieškos pagal istorinius pavadinimus funkcionalumas, leidžiantis lengviau nagrinėti pavadinimų kaitą skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kad seniau Vilniuje egzistavo Uosto gatvė, galite ją surasti ir pamatyti, kur ji buvo ir kaip dabar vadinasi bei atsidaryti šio istorinio pavadinimo šaltinį – žemėlapį. Be to, virtuali žymių asmenybių duomenų bazė buvo papildyta naujomis 58 mieste įamžintomis asmenybėmis, tokiomis kaip Adomas Ramanauskas-Vanagas. Kiekviena asmenybė susieta su konkrečia įamžinimo vieta ar objektu Vilniuje“, – paaiškina specialistas.
Platformoje taip pat atnaujinta informacija apie skulptūras ir atminimo lentas. Per pastaruosius metus buvo pridėta 14 naujų lentų, o septynios sovietinės arba su rusišku tekstu buvo pašalintos. Nuimtos lentos skaitmeniniame registre paliekamos, siekiant išsaugoti istorinę atmintį. „Tai neoficialus, bet pats išsamiausias Vilniaus atminimo ženklų registras,“ – sako D. Petronis.
Nors atnaujinimų etapas baigtas, Dominykas teigia, kad platforma bus tobulinama toliau. „Kiekvienais metais pridedame naujų žemėlapių ir duomenų. Tai yra gyvas projektas, kuris auga kartu su miestu“, – sako jis.
Šiuo metu „Vilniaus DNR“ duomenų bazėje galima rasti Vilniaus ortografinius žemėlapius (4), LMA Vrublevskių bibliotekos žemėlapius (48), istorinių topografijų rekonstrukcijas (7), topografinius planus (6). Juos galima lyginti tarpusavyje, peržiūrėti atskiruose languose bei keisti permatomumo nustatymus, lyginant su šiandieniu miesto žemėlapiu.
Projekte taip pat pateikiama istorinė informacija apie 3041 sostinės gatvę. Pasiekiama informacija apie 771 Vilniuje įamžintas asmenybes, interaktyviame grafe pristatant jų tarpusavio ryšius. Tai leidžia atskleisti asmenybių tinklaveiką – pavyzdžiui, matyti, kurios istorinės figūros buvo susijusios tarpusavyje. Tai ypač naudinga tiriant politinius ryšius ar bendradarbiavimo schemas.
Taip pat „Vilniaus DNR“ žemėlapyje galima rasti 183 senąsias miesto fotografijas ir atvirutes, sužymėta didžioji dalis miesto skulptūrų ir atminimo lentų (751), žymimi reikšmingiausi istoriniai miesto įvykiai.
Istorikai pasitelkia edukacijai
„Vilniaus DNR“ projektas leidžia atskleisti Vilniaus praeitį per interaktyvius žemėlapius, archyvinius planus ir įvairius istorinius šaltinius. Ši platforma tampa ne tik vertingu įrankiu istorikams ir miesto planuotojams, bet ir puikia edukacine priemone visuomenei.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas, profesorius Marius Ėmužis, vienas iš platformos naudotojų, pažymi, kad „Vilniaus DNR“ išsiskiria savo patogumu ir visapusiškumu. „Viskas vienoje vietoje, net ir kitų miestų archyvai ar bibliotekos neretai neturi tokio patogaus įrankio. Platforma leidžia lengvai lyginti istorinius planus su dabartine miesto struktūra, kas ypač naudinga tiriant konkrečias vietoves. Kartais vedu ekskursijas arba ruošiu maršrutus, susijusius su istorinėmis asmenybėmis ar įvykiais. Skaitydamas grožinę literatūrą, jeigu ten kažkokia konkreti vieta nurodoma, ieškau jos virtualiame „Vilniaus DNR“ žemėlapyje“, – teigia istorikas.
Pavyzdžiui, tyrinėjant partizaninio karo temas, „Vilniaus DNR“ padeda suprasti, kokioje aplinkoje veikė istoriniai veikėjai. „Kai kalbėjome apie Juozo Lukšos-Daumanto įamžinimo vietą, žemėlapiai padėjo suprasti, kad tai buvo ramus, retai užstatytas miesto pakraštys, o ne tankiai apgyvendintas rajonas, kaip tai atrodo šiandien“, – pridūrė jis.
Atlieka ir kultūros vertybių registro funkcijas
„Vilniaus DNR“ veikia ne tik kaip edukacijos priemonė, bet ir kaip duomenų bazė, padedanti atlikti planavimo ir kultūros vertybių išsaugojimo darbus. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto estetikos poskyrio vedėja Rūta Matonienė teigia, jog „Vilniaus DNR“ atspindi Vilniaus istoriją, bet taip pat ir padeda kurti tikslesnius ateities planus: „Tai ne tik vieša miesto istorijos biblioteka, bet ir įrankis, kuris naudingas ir architektams, ir istorikams, ir pačiai savivaldybei, tvarkant turto ir paveldo apskaitas.
Vienas iš naujausių šio projekto papildymų – QR kodų įdiegimas. Kiekvienas naujas įamžinimo ženklas, kaip atminimo lenta ar skulptūra, turės QR kodą, kurį nuskenavus bus galima pasiekti išsamią informaciją apie objektą. Kodas suteiks tiesioginę prieigą prie „Vilniaus DNR“ duomenų bazės, o tai leis žmonėms greitai sužinoti apie svarbius istorinius asmenis ir jų indėlį į Vilniaus istoriją.“
Šis projektas sulaukia didelio dėmesio ir ne tik Lietuvoje. „Mūsų kolegos iš Rygos labai pavydėjo šios iniciatyvos ir sakė, kad tai tikrai unikalus ir aukštos pridėtinės vertės produktas. Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą, savivaldybė ketina aktyviau skleisti žinią apie šį įrankį, ypač anglų kalba, kad jis taptų prieinamas tarptautinei auditorijai“, – sakė ji.
Matonienė taip pat pabrėžė, kad svarbu ne tik pateikti istorinius duomenis, bet ir pasiekti, kad šie duomenys būtų lengvai prieinami bei naudojami: „Džiaugiamės turėdami šį resursą ir stengiamės, kad jis taptų įrankiu, kuriuo naudojasi ir švietimo įstaigos, ir įvairūs kultūriniai bei istorijos tyrėjai“.
