Mokslo metams baigiantis, birželio 7 dieną, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijoje atidaryta dailės ir dizaino mokytojos Jovytos Vaišvilienės darbų paroda „Viskas praeina…“.
J. Vaišvilienė kilusi iš Telšių. Baigusi Telšių taikomosios dailės technikume (1970 – 1975) dizaino specialybę, 1975 – 1980 m. studijavo dizainą Vilniaus dailės institute (dabar Dailės akademija). 1980 m., įgijusi pramoninės dailės ir dizaino specialybę, pradėjo dirbti Vilniuje, Ventos gamyklos Estetikos skyriuje. Kūrė atvirukus įvairioms progoms, padėkos raštus, ženklus – logotipus, projektavo interjerą ir aplinkos apželdinimą. 1984 m. buvo pakviesta dirbti dailės mokytoja Nemenčinės vidurinėje mokykloje. Tai buvo pedagoginės karjeros pradžia. Dabar Jovyta Vaišvilienė – dailės ir dizaino mokytoja – kantriai moko piešimo meno gudrybių visus Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinius ir didžiuojasi laimėjimais (jų darbai dalyvauja ir apdovanojami Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose).
Tai pirmoji autorinė Jovytos Vaišvilienės paroda, netikėta ir graži dovana kolegoms, mokiniams, visai bendruomenei. Nors kasdien susitinkame darbe, vis dėlto dažnai neturime laiko pamatyti šalia esančio žmogaus, pažinti jo kaip asmenybės. Paroda atvėrė duris į Moters, Mamos, Mokytojos, Menininkės pasaulį. „Mano darbai paprasti, moteriški, nepikti, neatitinka galiojančių standartų. Šiaip man labiau patinka procesas. Jaučiu tokią paslaptį savyje,“ – kalba autorė apie savo darbus.
„Augaliada“ ir „Angeliada“ – taip dailininkė vadina savo kūrybos laikotarpius. Nuo drąsių, didelio formato ir ryškių spalvų akvarelių iki švelnių trapių pastelių. Darbuose vyrauja dvi spalvos – mėlyna ir ruda. Juntama ramybė, mąslumas, laiko refleksija, atpažįstami lietuvybės simboliai („Barbora“, „Lietuvaitė“, „Vilniaus verbos“). Lyg inkliuzai gintare paveiksluose sustingsta gėlės, žolynai, drugeliai, paukščiai, veidai. Ir angelai… Pirmasis skirtas jaunesniajam sūnui, paskui kiti – Kalėdų, mamos, namų, mėlynasis, su auksine aureole – artimiausiems žmonėms ir draugams. Labai moteriški, motiniški, tylūs ir nepaprasta galia saugantys. „Visi darbai dovanoti,“ – prisipažįsta autorė. Ir priduria: „Nė vieno nepardaviau!“
Parodos pavadinimą pasirinko pati dailininkė. Pasak legendos, karaliaus Saliamonas turėjo žiedą, neva dovanotą jam karalienės Mikaldos. To aukso žiedo paviršiuje buvę išgraviruoti žodžiai: „Viskas praeina”. Įteikdama Saliamonui žiedą, Mikalda neva tarusi: „Šis žiedas padės tau išlikti išmintingu ir stipriu žmogumi. Kai tau bus gyvenime labai gera ir euforijos apimtas imsi manyti esąs dievybė – pažvelk į šį užrašą ir jis tau padės nusileisti ant žemės. Žvilgtelk į jį taip pat ir tada, kai tau bus nepakeliamai sunku, kai gyvenimas atrodys nemielas, o pastangos beviltiškos. Tuomet šie žodžiai suteiks tau kantrybės ištverti tą tamsybių ir silpnumo metą.” Aplankius parodą nepalieka jausmas, kad kūryba padeda nugalėti kasdienybės rutiną, pakylėja, atveria paslaptis ir kelią į išmintį.
Nemenčinės Gedimino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vanda Rinkevič
Nuotraukos: Gretos Gatmanaitės ir Kęstučio Vaišvilos
