„Esame nuostabių pokyčių liudininkai, kai po rekonstrukcijų Vilniuje atgimsta įvairios viešosios erdvės, renesansą išgyvena atnaujintos aikštės, pritraukdamos daug žmonių, kultūrinių renginių, įvairių festivalių. Operos fontano atgimimo vilniečiai laukė dešimtmetį, su juo daugelį sieja brangūs prisiminimai. Esu tikras, kad ši naujai atgimusi erdvė taps dar vienu traukos objektu vilniečių vakarams“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastatą 1974-aisiais suprojektavo viena ryškiausių 1930-ųjų kartos architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Vos 30-ies sulaukusi kūrėja, pateikė funkcionalizmo stiliaus teatro su jo prieigomis variantą. Tuo metu tai buvo ypač modernus statinys. Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos. Operos fontanas išsiskyrė savo modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą. Miesto centre, teatro prieigose, galima pasijusti tarsi gamtoje, nes fontanas kuria savo klimatą, vėsina erdvę ir skleidžia krioklio garsus.
Fontano rekonstrukciją įgyvendinusios įmonės „Poolservice.LT“ direktoriaus Mantvydo Šakalio teigimu, LNOBT prieigos yra ypatinga sostinės viešoji erdvė.
„Projektas man kelia išskirtines emocijas ir brangius prisiminimus – vaikystėje gyvenau netoli teatro, operos fontane mėgdavau žaisti su povandeniniu laivu. Didžiulė garbė, kad dabar pats galiu prisidėti prie šio Vilniaus simbolio istorijos išsaugojimo“, – pasakoja M. Šakalys.
Atnaujinta išsaugant autentiką
Rekonstruojant fontaną, išsaugant jo autentiškumą, buvo atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. Visų nuostabai, 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia po 10 m., bet ne 30–40 m., todėl tai ypač retas atvejis.
Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. LNOBT lankytojus džiugins ir fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.
Atnaujinant fontaną suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną. Kad jie taptų patogūs ir saugūs, pasirūpino savivaldybės įmonė „Grinda“. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, o atnaujinant atramines sienutes, panaudota apie 1 000 granitinių plokščių.
Atnaujinimo darbams iš miesto biudžeto lėšų skirta apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų skyrė LNOBT.
Atgimusio fontano opera
Liepos 4-ąją 21 val. per iškilmingą unikalios vietos atidarymą bus galima grožėtis ne tik atnaujinto fontano purslais, mėgautis nemokamais ledais ir kitais desertais, bet ir nuostabia muzika.
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva teatro prieigose didžiuliame kino ekrane bus rodoma Richardo Strausso opera „Salomėja“ su geriausia 2018-ųjų operos soliste Asmik Grigorian. Šis įrašas buvo darytas Austrijos klasikinės muzikos ir scenos meno festivalyje „Salzburger Festspiele“, visam pasauliui pristatant A. Grigorian talentą.
