„Pakistanas ir Izraelis turi branduolinių bombų. Lenkija neturi. Ar nemanote, kad branduolinių ginklų suteikimas Lenkijai išspręstų kai kurias Europos saugumo dilemas?“ – socialiniame tinkle Twitter paklausė lenkų ir prancūzų analitikas Danielis Foubert’as. Teigiamai atsakė 89,2 proc. respondentų.
Tokia žinia, nuskambėjusi rugpjūčio 9 dieną Lenkijos naujienų portale Tysol.pl, sulaukė susidomėjimo ir kaimyninėse valstybėse. Tarp jų ir Lietuvoje. Ką gi reikštų branduolinį ginklą turinti Lenkija Lietuvai?
Net neabejoju, jog tikrai atsiras sakančių, jog tai sukels didesnę grėsmę regionui. Visų pirma pati Lenkija gali tapti potencialiu taikiniu rusų branduoliniam ginklui. Bet tai jau įvykęs faktas. Rusijos atstovai jau ne kartą grasino Lenkijai prevenciniu branduoliniu smūgiu jos teritoriją. Juk būtent per Lenkija keliauja pagrindinė pagalba Ukrainai.
Kita dalis skeptikų apeliuos į branduolinio ginklo neplatinimo, nedislokavimo Baltijos regione sutartis. Bet šios sutartys jau yra sulaužyta Rusijos. Jokia paslaptis, kad mažo galingumo taktiniai branduoliniai ginklai jau yra dislokuoti su Sūduva ir Žemaitija besiribojančiame Kaliningrade.
Taigi iš esmės, kaip pažymi analitikas Danielis Foubert’as, „Tai beveik neabejotinai sustiprintų Europos saugumą.” Kartu atgrasintu Rusiją bei leistų JAV sutaupyti daug pinigų ir sutelkti dėmesį į Kiniją”.
Daugiafunkciniai lėktuvai F-35, kuriuos Lenkija užsisakė iš JAV, gali nešti branduolinius ginklus. JAV skolina savo branduolinius ginklus sąjungininkams pagal NATO branduolinių ginklų dalijimosi programą. Tai galėtų būti optimaliausias variantas – nepaleidžiamas branduolinio ginklavimosi džinas ir išlaikoma kontrolė Lenkijos valstybei. Kodėl aš staiga užsiminiau apie kontrolę? Yra ir kitas įmanomas variantas – Lenkija branduolinį ginklą pasigamina pati.
Atvejai, kai valstybė slapta pasigamina branduolinį ginklą, prieštaraujant sąjungininkams, nėra kažkas neįprasto. Tas pats Izraelis jau yra padaręs.
Tiesa, Lenkija šiuo metu nei planuoja gamintis, nei derasi dėl branduolinio ginklo dislokavimo šalyje. Tačiau ši šalis išmoko istorijos pamokas. 1939 metais prasidėjusiame kare ji buvo užpulta ir pasidalinta dviejų fašistinių valstybių – Hitlerio Vokietijos ir Stalino Sovietų sąjungos. Vakarų sąjungininkai, žadėję pagalbą, iš esmės nepadarė nieko, kad realiai padėtų. Lenkija kovojo viena. Tai ir viena iš priežasčių, kodėl ji taip remia Ukrainą.
Ir todėl Lenkija investuoja milžiniškas sumas savo apginamumui, perka naujausius naikintuvus ar tankus. Lenkija turi istorinę nuoskaudą būti palikta viena. Ir ji tam ruošiasi.
Vertinant apie tokio apsiginklavimo rizikas Lietuvai, atsakyti nesunku. Kaip rodo mūsų bendra Abiejų tautų istorija, iš vienos pusės, bendrystė su Lenkija padėjo Lietuvai pristabdyti grėsmes iš rytų, iš kitos pusės – iš bendrų santykių dažniausiai daugiau laimi stipresnė pusė.
Kol šalis vienija bendri tikslai ar bendras priešas – bendravimas yra įmanomas ir netgi būtinas. Tačiau iškilus rimtiems politiniams skirtumams, pavyzdžiui, Lenkijoje toliau valdžioje dominuojant tradicinių pažiūrų vertybėms, o Lietuvoje įsivyravus leftistinėms pažiūroms, branduolinio stogo Lietuvai tikėtis iš kaimynės gali būti sunku.
Giedrius Iškauskas
