Vandens gurkšnojimas daugeliui jau tapo kasdieniu įpročiu, tačiau nuostatos dėl to, koks vanduo yra saugus vartoti, skiriasi. Šeši iš dešimties (63 proc.) vilniečių saugiu gerti laiko vandenį iš čiaupo, tačiau yra nemažai manančių, kad prieš tai jį būtina išfiltruoti ar užvirinti, arba geriau geriamą vandenį pirkti parduotuvėje. Specialistai sako, kad tokias nuostatas suformuoja netiksli informacija, koks vanduo gali būti laikomas kokybišku ir saugiu.
25 proc. sostinės gyventojų pasisakė, kad vanduo saugus beveik visame Vilniuje, išskyrus kelias pavienes teritorijas, 7 proc. gyventojų mano, kad vandenį iš čiaupo galima gerti tik papildomai išfiltravus ar užvirinus. Dar 4 proc. atrodo, kad vandenį iš čiaupo gerti nesaugu ir geriau jį pirkti parduotuvėje, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Apklausą inicijavusios įmonės „Vilniaus vandenys“ teigimu, nors laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad vanduo iš čiaupo sostinėje yra absoliučiai saugus vartoti, ne visi tuo tiki, nes vadovaujasi netikslia informacija arba ne visada teisingais įsitikinimais.
„Dažnai tenka išgirsti, kad žmonės negeria vandentiekio vandens, o vežasi jį į namus prisipylę šaltiniuose, neva šis gerokai saugesnis ir sveikesnis. Anaiptol – tekantis iš čiaupo vanduo išgaunamas giliuose požeminiuose gręžiniuose, kur neturi jokio sąlyčio su aplinkos tarša, be to, papildomai valomas ir tikrinamas. Kiti įsitikinę, kad vandentiekio vanduo ne toks skanus, nors atlikta aibė tyrimų rodo, jog nežinodami, kokį vandenį geria, žmonės negali nustatyti jo kilmės – ar jis iš čiaupo, butelio ar šulinio“, – sako Marius Švaikauskas.
Filtruoti ar vis dėlto ne?
Apklausos duomenimis, geriamojo vandentiekio vandens kokybė visiškai tenkina 47 proc., labiau tenkina nei netenkina – 41 proc. gyventojų. Didžiausią palaikymą vandeniui iš čiaupo išreiškė didesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovai, aukštesnio išsilavinimo respondentai, tačiau vandentiekio vandenį geria iš esmės visų grupių atstovai pagal amžių, išsilavinimą, pajamas, užimamas pareigas. Tuo tarpu pasitikėjimo vandentiekio vandeniu labiau trūksta mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovams.
Anot Mariaus Švaikausko, pasitikėjimas kokybe turi nemenką tiesioginį ryšį su tuo, kokia vidine vandens tiekimo sistema naudojasi gyventojai, kokio senumo vamzdynai ir panašiai. Nuo išorinės taršos apsaugotas Vilniaus požeminis vanduo yra geros ir nuolat kontroliuojamos kokybės, tačiau vanduo į būstus gali atitekėti senais, prastos kokybės ar korozijos paveiktais vamzdžiais, o tai gali paveikti pastebimas vandens savybes ir gyventojams automatiškai ima atrodyti, kad toks vanduo nesaugus vartoti.
„Pavyzdžiui, kai vandenyje yra didesnė geležies koncentracija, tai gali paveikti jo skonį ir išvaizdą, tačiau grėsmės žmonių sveikatai nekelia. Visgi natūralu, kad nepriimtinas skonis tampa priežastimi negerti vandens – kaip ir bet kokiam maisto produktui ar gėrimui skonis vandeniui yra vienas iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Tokį vandenį galbūt ir galima būtų filtruoti, tačiau prieš tai rekomenduojama jį ištirti laboratorijoje ir nustatyti jo rodiklius“, – komentuoja Marius Švaikauskas.
Paprastai norėdami „išvalyti“ jų manymu nesaugų gerti vandenį žmonės jį virina ar filtruoja. Vandens iš čiaupo sudėtyje yra įvairių organizmui naudingų mineralų, dalis kurių vandenį virinant ar filtruojant yra sunaikinama, tad kai vanduo atitinka higienos normų reikalavimus, jį galima gerti papildomai neapdorojant.
„Nerimą gyventojams kelia ant prietaisų susidarančios kalkių apnašos, neva tai rodo, kad vanduo gali būti netinkamas vartojimui. Iš tiesų vandentiekio vandenyje yra organizmui naudingų ir būtinų mineralų – kalcio ir magnio, kurie kaitinant vandenį skyla ir tampa nuosėdomis, tad virinto vandens kokybė net kiek suprastėja“, – aiškina Marius Švaikauskas.
Vanduo iš čiaupo – mieste ir kavinėse
Nuo šių metų pavasario Vilniaus regiono gyventojai jiems tiekiamo vandens kokybę gali pasitikrinti ir interaktyviame Vandens kokybės žemėlapyje. Čia pateikiami visų 36 vandenviečių vandens naujausių tyrimų rezultatai, o pagal savo adresą galima nusistatyti, iš kurios vandenvietės tiekiamas vanduo ir kokie jo mikrobiologiniai, cheminiai ir jutiminiai parametrai. M. Švaikausko teigimu, iš augančio apsilankymų šioje svetainėje skaičiaus matyti, kad paslauga aktuali, o vilniečiai pasitiki oficialia vandens tiekėjo informacija bei laboratorijose atliktų tyrimų rezultatais. Tai rodo ir apklausos duomenys: visiškai pasitikintys vandens tiekėju nurodė 39 proc., labiau pasitikintys nei nepasitikintys – 47 proc. sostinės gyventojų.
Augantį pasitikėjimą vandentiekio vandens kokybe rodo ir naudojimasis viešomis mieste įrengtomis vandens gertuvėmis. Skaičiuojama, kad šiuo metu esančiose 22 viešose vandens stotelėse Vilniuje jau yra išgerta daugiau kaip 7 mln. stiklinių vandens. „Vilniaus vandenys“ kartu su miesto savivaldybe įrengė gertuves ir daugiau nei 50-yje Vilniaus mokyklų.
Prie vandens iš čiaupo gėrimo populiarinimo prisideda ir maitinimo įstaigų taikoma praktika siūlyti stalo vandens. Anot M. Švaikausko, tapo įprasta, kad daug kur stalo vandens indas atnešamas net to nepaprašius – o juk stalo vanduo yra tas pats vanduo iš čiaupo.
„Norisi svetingumo sektoriaus atstovus dar labiau paskatinti vaišinti savo klientus vandentiekio vandeniu, tad tam skirta liepą startavusi mūsų socialinė iniciatyva „Gerk tyrą Vilniaus vandenį“, prie kurios prisijungė turizmo skatinimo, viešbučių, restoranų sektorių atstovai. Lietuvoje turime retą pasaulyje privilegiją gerti itin tyrą požeminį vandenį, tad tuo nesinaudoti būtų ir neekonomiška, ir socialiai neatsakinga“, – tikina M. Švaikauskas.
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, kur centralizuotai tiekiamas tik saugus gerti ir kokybiškas požeminis vanduo, išgautas 40-245 m gylyje.
„Spinter tyrimai“ Vilniaus miesto gyventojų apklausą atliko birželio 17-28 dienomis, joje dalyvavo 510 respondentų. Jų amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų.
UAB "Vilniaus vandenys"
