Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vakciną gali pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pranešimo formą.
Jei pacientas neturi galimybės užpildyti elektroninę formą, jis gali užpildyti popierinę pranešimo formą, skirtą pacientams ir siųsti ją:
- el. paštu [email protected];
- paštu, adresu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius;
- nemokamu faksu (8-800) 201 31
ULAC medikai rekomenduoja, pastebėjusiems nepageidaujamą reakciją į skiepą, pirmiausiai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, užpildo elektroninę VVKT pranešimo formą.
Taip pat gydytojas, diagnozavęs nepageidaujamą reakciją į skiepą, gali užpildyti Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formą ir išsiųsti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniam padaliniui.
Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą/vakciną nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto/vakcinos poveikį.
Lietuvoje apie pastebėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą/vakciną sveikatos priežiūros specialistai bei registracijos teisės turėtojai privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). Pranešimai analizuojami, nustatomi nauji farmakologinio budrumo signalai.
ULAC medikai primena, kad kiekvienos vakcinos apraše nurodoma, kad vakcina yra imuninis vaistinis preparatas, kurį panaudojus, galimos nepageidaujamos reakcijos. Dažniausiai tai vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas ir kt. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra skirtinga.
Užregistruoti pranešimai apie vaistinių preparatų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas nereiškia, kad šie vaistiniai preparatai ar jų veikliosios medžiagos yra nesaugūs. Tik visų turimų duomenų išsamus mokslinis vertinimas leidžia daryti patikimas išvadas dėl vaistinių preparatų naudos ir rizikos santykio.
