Interviu
2023-11-30
Menų spaustuvė bendradarbiaudama su cirko centru Barselonoje „La Central del Circ“ į rezidenciją šiemet išsiuntė antrus metus gyvuojančią šiuolaikinio cirko trupę „Būda Collective“. Nesenai iš rezidencijos grįžę trys kolektyvo kūrėjai – Kasparas Bujanauskas, Lukas Dirsė ir Tomas Stonys – kartu su vadybine komanda neužilgo ruošiasi pristatyti antrąjį savo spektaklį „Maisto prekės“. Apie įspūdžius Barselonoje bei naujojo spektaklio kūrybinio proceso pradžią kalbame su trupės nariais: Kasparu, Luku ir Tomu.
Apibūdinkite trimis žodžiais, kaip jaučiatės grįžę į Lietuvą po rezidencijos Barselonoje?
Tomas: Sunku sugrįžti į realybę.
Lukas: Pavargęs, šalta, motyvuotas.
Kasparas: Įkvėptas, bet išsiblaškęs.
Statote antrąjį savo spektaklį „Maisto prekės“ ir šiuo tikslu rezidavote Barselonoje, gal galite papasakoti plačiau apie būsimą spektaklį?
Lukas: Šis spektaklis yra apie parduotuvę–krautuvę, kuri būna daugiabučiuose, ne prekybos centruose. Kodėl būtent krautuvė? Nes ten verda gyvenimas, vyksta pokalbiai. Kalbėsime apie įvairaus amžiaus žmones, kurie ten lankosi, apie pardavėjas. Taip pat nagrinėsime žmogų, patiriantį represijas, dirbantį bendram sociumui. Būtent tokia bus pagrindinė veikėja – pardavėja. Mes spektakliu norime idealizuoti paprastą gyvenimą ir parodyti, kad laimę galima atrasti paprastuose dalykuose, o svajones išpildyti, net ir pritampant represijoms.
Kasparas: Mes su Luku būsime pagrindiniai atlikėjai – žmonės užklystantys į parduotuvę, bendraujantys su pardavėja, naudosime įvairias priemones tai atskleisti, pavyzdžiui „quick change“ (liet. greito persirengimo) techniką, kurios pagalba galėsime greitai tapti iš vienų veikėjų kitais.
Tomas: Vizualiai bandome atkurti mažo miestelio parduotuvę ir perteikti jos nuotaiką, sukurti „komunikacijos centrą“ – vietą, kuri veikia kaip informacijos sklaidos šaltinis. Scenografija bus šiuolaikiška ir minimali, taip pat įtrauksime ir įvairias medijas, siekiant jomis komunikuoti.
Rezidencijos metu jūsų socialinėje erdvėje matėme daug turinio, kuriame naudojate kartonines dėžes. Ar naujame darbe naudosite dėžes, kaip manipuliacijos daiktais objektus?
Kasparas: Kaip ir yra įprasta, į parduotuves rytais atveža prekes. Pradžioje spektaklio su Luku būsime kurjeriai, krovėjai, kurie atveš siuntą. Dėžes naudosime viename iš etiudų, kuris bus paremtas darbo ir žaidimo principu.
Lukas: Bendrai, daiktų manipuliacijai naudosime tai, ką galima rasti parduotuvėje – prekes, butelius… Taip pat spektaklyje užsiimsime įvairiomis disciplinomis: žongliravimu, akrobatika, manipuliacija daiktais, šokiu. Bus ir fizinio teatro, verbalinių elementų, naudosime muziką ir garsus. Muzikos instrumentai bus integruoti į aparatus, esančius parduotuvėje: kasos aparatą, svarstykles.
Viešėjote cirko centre „La Central del Circ“, kuo yra ypatinga ši vieta?
Lukas: Prie pat jūros, labai daug erdvės, cirko centras yra po žeme! Visi artistai, esantys ten, yra aukšto lygio, gali ateiti bet kada ir turi viską, ko reikia. Be to, nuomotis erdvę treniruotėms kainuoja labai mažai.
Tomas: Pavadinimas pats sako, kad tai yra cirko centras. Artistai ten dalinasi informacija, kas vyksta aplink, sukuria galimybes plėsti šį žanrą.
Kasparas: Viskas patogiai paruošta tiek kūrybinėse erdvėse, tiek pagrindinėje treniruočių salėje, visada vaikšto technikai, kurie gali padėti. Šilti žmonės susirinkę kūrybai.
Kuo, jūsų akimis, skiriasi šiuolaikinio cirko aplinka Ispanijoje ir Lietuvoje?
Lukas: Šiuolaikinio cirko pasirodymų daug nematėm, bet artistų technika, manau, yra geresnė.
Kasparas: Ispanijoje yra išplėtota cirko edukacija: treniruotės ir pasirodymai. Taip pat gerai sklinda informacija ir yra daug susidomėjusių žmonių, dėl to negalime lygintis su Ispanija, neturėdami cirko centro čia. „La Central del Circ“ renkasi ne vien šiuolaikinio cirko atstovai, bet visų krypčių kūrėjai, einantys lavinti savo įgūdžius. Jie turi cirko centrą, viską apimančius namus, kuriuose susirenka.
Kaip jautėtės kurdami kitoje šalyje?
Lukas: Gerai! Švietė saulė, o tai buvo gera motyvacija. Jautėmės pavargę, bet laimingi ir motyvuoti, kitaip nei čia.
Tomas: Nejautėme jokio spaudimo, tik padrąsinimą iš aplinkos.
Kasparas: Geras toks dalykas, kaip rezidencija – formatas tave įspaudžia į dvi savaites gryno darbo. Skyrėme tą laiką spektaklio kūrimui, negalvojom apie kitus darbus. Tai geras „spyris į užpakalį“ daryti tai, ko ir atvažiavome.
Ar manote, kad spektaklio plėtojimas Barselonoje suteikė būsimam darbui naujų spalvų?
Lukas: Taip.
Kasparas: Nežinome, kas būtų įvykę čia kitaip…
Lukas: Barselona buvo puiki vieta būtent mūsų darbo apie bendravimą plėtojimui, nes ten yra itin populiarios mažos parduotuvėlės, priklausančios vienam žmogui. Todėl ėjome į jas ir bandėme užmegzti pokalbį su pardavėjais, tai idealiai tiko būsimo spektaklio tyrimui, kurį tęsime ir Lietuvoje.
Ar bendrai manote, kad rezidencijos kitose šalyse praturtina kūrybinį procesą ir yra esminis idėjų sėmimosi šaltinis?
Tomas: Mums, kaip startuojančiai organizacijai, tai yra esminė pagalbos ranka šiuo metu, nes sukuria daug galimybių kurti ir susitelkti, kuomet Lietuvoje turime dėmesio nukrypimo taškus.
Lukas: Darbas Lietuvoje vyksta žymiai lėčiau nei rezidencijų metu, nes kuriame laisvu laiku. Rezidencijoje dar jaučiame didesnę atsakomybę, nes gauname visas galimybes.
Tomas: Be tokios vietos, kaip Menų spaustuvė, mes neturėtume tiek drąsos. Bandome pristatyti naują žanrą Lietuvoje, todėl mums reikia palaikymo iš tų, kurie yra tą darę.
Lukas: Taip, o jų yra nedaug!
Kaip ir minėjote, lankėtės vietos krautuvėse ir bendravote su jų darbuotojais. Kas labiausiai nustebino?
Lukas: Mane labiausiai nustebino vyras, kurio paklausus apie darbą parduotuvėje, jis atsakė, kad tai yra jo svajonių darbas. Būtent tokio žmogaus mes ieškojom savo darbo inspiracijai ir tai man kelia džiaugsmą.
Kas labiausiai įsiminė šioje rezidencijoje, ko išmokote joje ir kokio įkvėpimo pasisėmėte?
Kasparas: Tai mūsų antras spektaklis ir antra rezidencija. Ir dar ji buvo visai kitokioj aplinkoj, tolimoj šaly, išskirtinė. Buvome užsivedę kurti, nes tą patį jautėme iš aplinkos. Ten niekas nesėdi vietoje, o bando, eksperimentuoja ir tobulėja. Tą ir parsivežėme iš Barselonos.
Lukas: Buvo juokinga, nes gavome klausimą – kokias cirko studijas baigėme? (juokiasi)
Kasparas: Taip, todėl mums, kol kas nebaigusiems cirko studijų, buvo gera jaustis priimtiems.
Lukas: Labai motyvavo įgauti lygį, kurį turi jie. Norisi sekti tomis pačiomis pėdomis ir džiuginti žiūrovą. Svarbiausia, kad rezidencija mums padėjo sustiprinti tarpusavio, komandos ryšį.
Spektaklio „Maisto prekės“ eskizą galima pamatyti projekto „Circus PUSH“ darbų pristatymo programoje, gruodžio 5 d., antradienį, 18 val. Dūmų fabrike, Vilniuje nemokamai.
Kalbino Goda Juodaitytė.
