Penktadienio rytą Vilniuje, Antakalnio kapinėse, rusų bendruomenė mini vadinamąją Pergalės prieš fašizmą dieną – link karių kapų vedantis takelis nuklotas žvakėmis ir gėlėmis, skamba rusiškos karinės dainos, ant takelio pastatytos rusų karių nuotraukos.
Tuo metu kapinių prieigose buvo dalijami prezervatyvai. Šią akciją vykdžiusios organizacijos „Šviesos vilkai“ atstovas sakė, kad prezervatyvai dalijami, kad esą tokie, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, negimtų.
„Dėl bendro pasaulio saugumo. 1952 metais pirmais mėnesiais nebuvo tokios akcijos ir dešimtą mėnesį gimė išgama Putinas ir mes nenorim pakartoti šios klaidos, todėl dalijam prezervatyvus“, – Eltai sakė organizacijos atstovas Vidmantas.
„Paimkite dėl pasaulio saugumo“, – kiekvienam einančiam į kapines siūlė Vidmantas.
Prezervatyvus mielai ėmė kai kurie į kapines einantys jaunuoliai, jų neatsisakydavo ir garbaus amžiaus damos.
„Nemažai jų išdalinau, bet dar daug turiu“, – artėjant vidurdieniui Eltai sakė Vidmantas.
Kapinių prieigose su įvairiais Rusijos agresiją smerkiančiais plakatais stovėjo Ukrainai paramą nuolat vežantis aktyvistas Valdas Bartkevičius ir jo draugai. Jie skandavo šūkius „Slava Ukraine!“, giedojo Ukrainos himną, o einančių į kapines su gvazdikais teiravosi, kas pradėjo karą. Kai kurie einantys į kapines atsakydavo „Slava Rosija“.
„„Žiūrėkite, jie apsirengę moderniais, vakarietiškais rūbais, o jie eina švęsti okupacijos!,” – stebėjosi patriotiškai nusiteikęs vyras, matydamas pro kapinių vartus su gėlėmis einančią šeimą su vaikais – dauguma šeimos narių dėvėjo džinsus, gražias, madingas striukes, atvyko vakarietišku automobiliu.
„Šita publika – nepagydomai serganti, jie turėjo išvykti kartu su rusų tankais. Ką jie dabar daro – jie laukia išvaduotojų, jie ir per 35 metus Nepriklausomybės neišmoko nė vieno žodžio lietuviškai. Mūsų tikslas čia – mes privalome kovoti su blogiu. Ateina jaunimas, jie tos ideologijos tąsa. Mes privalome parodyti, kad nebijome Rusijos. Mes privalome išeiti ir parodyti, kad mūsų daug. Jeigu mes nekalbėsime ir nerodysime, bus blogai“, – žurnalistams sakė V. Bartkevičius.
Į renginį buvo atvykęs ir kojos Ukrainoje netekęs ir dabar su protezu vaikštantis Ričardas Savickas.
„Labai įdomu, kaip jie čia tą šventę švenčia, niekas jų neprašė, kad mane vaduotų, prievartautų mano šeimą, žlugdytų gyvenimus. Įdomu, kaip jie čia jaučiasi? Ką aš galiu manyti? Kai brandžiame amžiuje sužinau, kad mano mama 4 metų buvo išprievartauta rusų kareivių. Tai normalu? Atėjau pažiūrėti, invalidai kaip ir aš. Tik aš nukentėjau irgi nuo. Ukrainoje nukentėjau kaip savanoris, veždamas į Pokrovską paramą“, – sakė Ričardas Savickas.
Alvydo Šlepiko romane „Mano vardas – Marytė“ aprašomas Rytprūsių vokietės mergaitės likimas, kuri pateko į Lietuvą ir visą gyvenimą nugyveno nežinodama, kas jos tėvai. Ši mergaitė yra R. Savicko mama.
Einančius su gvazdikais į kapines pasitiko vyras su džemperiu, kuris iš vienos pusės pažymėtu ženklu „Rossija“, o kitoje pusėje matomas lietuviškos trispalvės ženklas.
Į Antakalnio kapines atėjęs 80-ties metų vyras Eltos žurnalistei sakė, kad Antrajame pasauliniame kare kariavo jo tėvas, todėl jis negali nešvęsti šios dienos. Jis kalbėjo rusų kalba.
„Aš gerbiu tėvo atminimą, negaliu kitaip, visa šeima švenčia. Aš šią tradiciją perdaviau vaikams ir anūkams“, – sakė vyras.
Jis teigė, kad jo tėvas padėjo išvaduoti Berlyną ir Prahą.
„Čia šventė visam pasauliui. Jūs esate gyvi vien dėl to, kad jie mirė“, – žurnalistams sakė ašaras prie kapų besišluosčiusi moteris.
Kapinių prieigose budėjo policija ir Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos atstovai. Prie kapų stovėjo šiukšliavežė, ant kurios buvo užrašas „Gvazdikams, žvakėms ir sovietinei nostalgijai“, su tokiais pat ženklais stovėjo ir keli konteneriai.
Kitas kapinių prieigose sutiktas vyras pasakojo, kad jo senelis žuvo Liepojoje. Jis teigė švenčiantis Pergalės dieną.
„Jeigu ne šitie žmonės, aš negyvenčiau, neturėčiau išsilavinimo, neturėčiau vaikų. Aš gerbiu tuos žmones, tas fašizmas kelia galvą, to neturi būti“, – sakė vyras.
„Tarybų Sąjunga kariavo ir išlošė karą, o ką ten visi kiti padėjo…tik gale. Kada jau karas pasibaigė. Valstybinis vandalizmas. Slava Rusijai, ne Ukrainai. Ukraina pradėjo karą ir NATO, ne Rusija“, – žurnalistams apie išmontuotą paminklą kariams kapinėse sakė 74 metų Henrikas Andrijevski. Jis neslėpė palaikantis Rusijos politiką.
Vyras kalbėjo lietuviškai, sakė esąs Lietuvos pilietis.
Į Antakalnio kapines atvyko už pagalbą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą teisiami Kazimieras Juraitis, Erika Švenčionienė, taip pat prorusiškas aktyvistas, už neapykantos kurstymą teisiamas Laurynas Ragelskis.
V. Bartkevičius E. Švenčionienei žadėjo įteikti plakatą su nuoroda, koks atstumas iki Maskvos.
„Aš labai svajoju, manau, kad ateis tas laikas ir aš būsiu Maskvoje ir pamatysiu ten vietoje nugalėtojų paradą“, – žurnalistams sakė E. Švenčionienė. Veikimo prieš Lietuvą byloje teisiama moteris yra prašiusi teismo leisti jai išvykti į Rusiją švęsti pergalės dienos, tačiau teismas tokio prašymo netenkino.
E. Švenčionienės šaliko spalvos priminė Georgijaus juostelės spalvas, tokių pat spalvų derinio marškinėlius dėvėjo ir pagyvenęs vyras. Tarp susirinkusiųjų buvo matyti ir daugiau žmonių su rusiška simbolika, Rusijos herbu.
Kaip Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė, vienas vyras prie Antakalnio kapinių sulaukė policijos policijos pareigūnų dėmesio, nes buvo užsisegęs sovietinius medalius. Pareigūnai įtarė, jog vyro medaliuose galėjo būti draudžiamos simbolikos.
„Žmogus turėjo su savimi prisisegęs kažkokius medalius, ordinus, galbūt sovietinius, tad pareigūnai nusivedė vyrą pasikalbėti“, – sakė L. Kairienė.
„Aš labai svajoju, manau, kad ateis tas laikas ir aš būsiu Maskvoje“, – žurnalistams sakė E. Švenčionienė. Veikimo prieš Lietuvą byloje teisiama moteris yra prašiusi teismo leisti jai išvykti į Rusiją švęsti pergalės dienos, tačiau teismas tokio prašymo netenkino.
Vienas vyras kapinėse taip pat stovėjo su medaliu, jį slėpė po švarku.
Budi sustiprintos policijos pajėgos
Rusijoje minint Pergalės prieš fašizmą dieną, dalis rusų bendruomenės Lietuvoje įprastai sostinėje esančiose Antakalnio kapinėse lanko ten palaidotus Antrojo pasaulinio karo dalyvius, kovojusius Sovietų Sąjungos pusėje.
Kaip anksčiau Eltai teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas, policija stebi, ar elektroninėje erdvėje nėra dalijamasi draudžiama simbolika, o penktadienį viešose vietose budi sustiprintos pareigūnų pajėgos.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo ruožtu pranešė, kad artėjant Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 80-osioms metinėms, Rusijos žvalgybos tarnybos gali organizuoti prieš Lietuvą nukreiptas provokacijas ir informacines atakas. VSD teigimu, provokacijomis ir informacinės operacijomis siekiama kurstyti baimę ir paniką visuomenėje, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais ir institucijų darbu.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą. Už SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1,2 tūkstančio eurų.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją yra minima Pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
