Nors Vilniaus Naujamiestis jau bent keliolika metų laikomas madingiausiu sostinės rajonu, dar visai neseniai koncertus, renginius ir kūrybines dirbtuves loftų kvartaluose supo gatvės dulkių sūkuriai, o stambesnės statybos ir gerieji aplinkos pokyčiai čia prasidėjo vos prieš keletą metų. Vietos gyventojų vertinimu, rajonui vystantis vertėtų neužmiršti žaliųjų erdvių, kiemų ir daugiau priežasčių išeiti iš namų.
Vilniaus Naujamiestis yra margiausias sostinės rajonas: vien oficialiai jo seniūnija apima tiek Seimą, Lukiškių aikštę ar Vingio parko prieigas Čiurlionio gatvėje, tiek ir metalo laužo supirktuves, anglies saugyklas ar geležinkelių infrastruktūrą Panerių gatvėje. Atitinkamai įvairi ir rajono architektūra bei aplinka – čia telpa ir daugiausiai kainuojantys Vilniaus butai, ir sovietinė blokinė statyba, ir buvusios ar net iki šiol aktyvios pramoninės teritorijos. Naujamiesčio sampratą miestiečių galvose dar labiau į pietvakarius Vilkpėdes link išplečia NT brokeriai ir vystytojai.
Tačiau, atsitiktinai ar ne, „Google“ ir „Maps.lt“ žemėlapiai užrašą „Naujamiestis“ orientuoja šiuo metu aktyviausiame rajono pokyčių taške – vadinamajame Aukštutiniame Naujamiestyje, tarp Ševčenkos, Švitrigailos, Naugarduko ir Vytenio gatvių. Būtent ši teritorija su loftais ir renginių erdvėmis dar prieš keliolika metų sukūrė „Naujojo Naujamiesčio“ – perspektyvaus, jaunatviško, patogaus ir vis dar įperkamo rajono – įvaizdį.
Tačiau jau 40 metų Naujamiestyje gyvenanti bendruomenės „Naujamiestis. Su meile“ vadovė ir Naugarduko gatvės turgaus sumanytoja Rita Latvytė atkreipia dėmesį, kad realūs pokyčiai į teritoriją atkeliavo daug vėliau nei ji išpopuliarėjo.
„Anksčiau neoficiali Naujamiesčio skiriamoji juosta buvo Čiurlionio gatvė – viskas buvo tvarkoma ties ja ar žemyn link Lukiškių aikštės ir Senamiesčio. Loftai su savo renginiais ir naujų gyventojų bendruomenėmis davė tam tikrą signalą apie aukštutinio rajono potencialą, bet aplinka čia pradėta tvarkyti gal tik 2015-2016 metais, o stambesnės naujų daugiabučių ir biurų statybos bei didieji gatvių atnaujinimo darbai prasidėjo dar vėliau. Dabar sunku patikėti, bet dar visai neseniai sausros metu daugelyje gatvių čia sukosi tikri dulkių sūkuriai, rajone dominavo senjorai, o vidiniuose kiemuose neretai buvo baugu. Bet aš visada sakiau, kad sutvarkyta aplinka verčia pasitempti ir žmones, o tai Naujamiestyje jau pradeda jaustis – atnaujinti kiemai tapo ramūs ir malonūs, o nauja statyba, ko gero, įkvėpė ir šiuo metu aktyvią blokinių namų renovaciją“, – pasakoja R. Latvytė.
Ji pati į vieną iš pastaraisiais metais atnaujintų Naujamiesčio gatvių – Naugarduko – perkėlė anksčiau kiemuose veikdavusį su bendraminčiais įkurtą sekmadienio turgų. Šiandien rajono gyventojams jis žinomas ne tik dėl šviežios ūkininkų produkcijos, bet ir dėl sekmadieniais pusdieniui automobiliams uždaromos gatvės atkarpos. Nors turgų R. Latvytė įkūrė spręsdama aktualią problemą – rajone anksčiau jo tiesiog nebuvo – papildomai ją motyvuoja ir galimybė bendrauti su gyventojais bei sukurti priežastį jiems išeiti iš namų.
„Nauji krūmai, suoliukai, skverai – labai gerai, dar prieš dešimtmetį tai atrodė kaip nepasiekiama prabanga. Bet žmonėms reikia tikslo, kad išeitų iš namų: kavinių, restoranų, parduotuvių, turgaus, renginių ir veiklų. Prasmingai vaikštinėti be tikslo galima nebent Nidoje, o mieste žmones traukia ne kokie fontanai, bet kiti žmonės. Šiuo požiūriu Naujamiestis po truputį keičiasi, per kelis metus itin atgijo Ševčenkos gatvė, šiltuoju metu net primenanti Senamiestį. Tačiau, pvz., maitinimo įstaigos turėtų kviesti gyventojus ne tik dienos pietų, bet ir vakarais bei savaitgaliais. Rajone taip pat labai trūksta šunų aikštelės – tai tiek konkretus praktinis aspektas, tiek proga susitikti ir bendrauti augintinių šeimininkams“, – kalba R. Latvytė.
Ji sutinka, kad net ir besikeičiantis bei jaunėjantis Naujamiestis tebėra vienas margiausių ir įvairiausių sostinės rajonų, ir būtent šią įvairovę R. Latvytė laiko vizitine kortele. Be to, bent vienas dalykas, pasak jos, vienija visus Naujamiesčio gyventojus: tiek Gedimino prospekte, tiek Kauno ar Panerių gatvėse žmonės turi galimybę judėti be kamščių – dirbti savo rajone arba į darbus kituose rajonuose važinėti priešinga kryptimi nei dauguma vilniečių.
„Be to, naujamiestiečius vienija centro pojūtis: ir Gedimino prospekto, ir jau Naugarduko gatvės gyventojai jaučiasi būdami centre, o tai jiems suteikia tam tikro išdidumo, priverčia pasitempti. Rajonas ir toliau išlieka įvairus, įskaitant ir aukštutinį Naujamiestį, bet aš tai matau kaip galimybę mokytis vieniems iš kitų: jaunimas galėtų iš senjorų pasimokyti sodelius prižiūrėti, o senjorai iš jaunimo – įsikvėpti optimizmo“, – kalba R. Latvytė.
Todėl iš principo ji Naujamiestyje palaiko tiek naują NT plėtrą su naujakuriais, tiek, juo labiau, esamos aplinkos tolesnį atnaujinimą, tačiau tankinant rajoną ji linki nepamiršti žaliųjų erdvių ir dar daugiau priežasčių gyventojams išeiti į gatves, jose susitikti ir bendrauti.
Rinkosi konversiją
Patogi padėtis, naujos darbo vietos ir įsibėgėjantys aplinkos pokyčiai buvo vienos pagrindinių priežasčių, kodėl Naujamiestis jau kurį laiką domino stambią NT vystytoją „Homa Group“. Čia bendrovė 2020-2022 m. jau buvo išplėtojusi naują 40-ies butų daugiabutį „Vytenio 4“, tačiau itin ribota laisvų sklypų pasiūla lėmė tai, kad naujiems žingsniams rajone įmonė pasirinko esamo pastato atnaujinimo kelią.
2021 m. „Homa Group“ Ševčenkos gatvėje įsigijo praėjusio amžiaus vidurio administracinį pastatą, vėliau veikusį kaip biurai ir galiausiai – kaip viešbutis. Čia kompanija šiemet užbaigė jo atnaujinimo projektą „Nu Wave“, siūlantį nedideles studijas, taip pat kūrybines erdves ir didesnius būstus bei dideles bendrąsias laisvalaikio erdves pirmame aukšte visiems pastato gyventojams.
„Homa Group“ pardavimų ir marketingo vadovė Kamilė Sakalauskaitė pastebi, kad bene didžiausią realų impulsą centrinei rajono daliai sukūrė 2020-2023 m. išplėtoti milžiniški „Vinted“ ir „Tesonet“ biurai – tūkstančiai naujų gerai apmokamų darbo vietų aplinkines gatves netruko paversti itin pageidaujamomis.
„Paradoksalu, bet Aukštutinis Naujamiestis apie du dešimtmečius buvo „amžinai perspektyvus“ – arti centro, jau atrastas „drąsuolių“ ar savo laiką taupančių žmonių, tačiau ilgai nesulaukęs atitinkamos meilės iš miesto ar verslo. Šiuo metu jau regime šios Naujamiesčio dalies virsmą į brandų etapą, o jis pamažu gerina ir kasdienio gyvenimo kokybę senbuviams. Džiaugiuosi, kad prie šių pokyčių galėjome prisidėti ir mes: sąmoningai pasirinkome tęstinumą kuriantį konversijos kelią. Manau, kad jis rajonui dovanoja dar vieną sutvarkytą vietą, o pirkėjams – įdomias gyvenimo ar investicijų galimybes“, – sako K. Sakalauskaitė.
