Vienintelis bendras Lietuvos ir Lenkijos valdovas, palaidotas Lietuvoje, Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, – Aleksandras Jogailaitis. Lietuvių kilmės Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovas yra svarbi figūra Lietuvos ir Vilniaus istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejus ir mecenatas dr. Pranas Kiznis 2025 m. vasario 26 d., kai minimos Aleksandro vardinės, pakvietė geriau pažinti ir pagerbti Aleksandrą Jogailaitį.
„Neseniai Vilniaus katedros požemiuose atrastos Aleksandro Jogailaičio laidojimo insignijos priminė, kad šios pagrindinės Lietuvos katalikų šventovės valdovų mauzoliejuje ilsisi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio palaikai. Šiandien galime didžiuotis, kad vėl turime šio valdovo įkapinę karūną, taip pat kalaviją, kitas su valdovu siejamas relikvijas, – sako Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Muziejaus tikslas – suteikti visiems norintiesiems galimybę daugiau sužinoti apie šį prieš 500 metų gyvenusį ir mūsų kraštą valdžiusį valdovą, palikusį ryškius veiklos pėdsakus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse. Beje, Aleksandras Jogailaitis priklausė bene ryškiausiai Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos kartai: Aleksandro brolis buvo šv. Kazimieras, kurio relikvijos taip pat saugomos Vilniaus katedroje, kiti broliai – Jonas Albertas, Vladislovas, Žygimantas – buvo įsigalėję visoje Vidurio Europoje, nes valdė Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Kroatijos karalystes ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vienas brolių – Federikas – buvo tapęs kardinolu.“
Dar viena mecenato dovana Valdovų rūmų muziejui
Vasario 26 d. Valdovų rūmų muziejuje bus pristatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1492–1506) ir Lenkijos karaliaus (1501–1506) Aleksandro Jogailaičio (1460–1506) paminklo modelis, sukurtas Ukrainos menininkų Olesio Sydoruko ir Boryso Krylovo. Ši skulptūra – kultūros mecenato, pramonininko dr. Prano Kiznio ir „PK Fondo“ dovana Valdovų rūmų muziejui. Autorinis Ukrainos meistrų darbas sukurtas pagal 2024 m. Kaune pastatytą Aleksandro Jogailaičio paminklą.
„Iki šios užduoties mūsų bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją pažinojome labiau bendrais bruožais, – apie kūrybos procesą pasakoja skulptorius Olesis Sydorukas. – Pradėjome gilintis ir pajutome didžiulį pasididžiavimą, nes būtent Aleksandras Jogailaitis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu paskyrė kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį, kuris, su visos Lietuvos kariuomene laimėjęs Oršos mūšį, Ukrainoje ir šiandien laikomas mūsų bendros pergalės prieš maskolius simboliu.“
Skulptūra papuoš Valdovų rūmų Atkurtų istorinių interjerų Gotikinę sargybinę. Salė, kurioje nuo šiol lankytojai matys valdovo skulptūrą, atkurta kaip Aleksandro Jogailaičio laikų vėlyvosios gotikos stiliaus menė. Jos kryžminiuose skliautuose yra raktiniai akmenys, kuriuose pavaizduoti Aleksandro Jogailaičio, jo tėvų – Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės – bei žmonos, didžiosios kunigaikštienės Elenos, heraldiniai ženklai.
Ukrainos menininkai teigia daug bendravę su istorikais, studijavo išlikusius valdovo išvaizdos aprašymus, rėmėsi ankstesnių menininkų kurtais atvaizdais. Be to, skulptūra specialiai pritaikyta Valdovų rūmų muziejaus erdvei – Gotikinei sargybinei, atkreiptas dėmesys į smulkesnes detales, pakeistos skulptūros kūno proporcijos, lyginant su paminklu, 2024 m. pastatytu Kaune.
Aleksandro Jogailaičio palikimas Lietuvai
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandras buvo išrinktas ir pakeltas 1492 m. Vilniaus katedroje. Ceremonija pabrėžė Lietuvos valstybės savarankiškumą. Tapęs valdovu Aleksandras ėmėsi reikšmingų reformų: pertvarkė diplomatinę tarnybą ir raštinę, ėmė tvarkyti valstybės archyvą – pradėta reguliariai rašyti Lietuvos Metrika, įvesta antspaudų sistema, pertvarkyta monetų kalyba, baigta formuoti dvaro pareigūnų struktūra. Aleksandras ypač palaikė Lietuvos miestus, teikė ir atnaujino ankstesnes valdovų privilegijas, taip pat inicijavo valdų, šauktinės kariuomenės, dvaro pajamų ir išlaidų surašymą. Nepaisant skaudžių teritorinių praradimų karuose su Maskva, šis valdovas ėmėsi reformų ir kariuomenės organizacijoje – būtent valdant Aleksandrui atsirado nuolatinio kariuomenės vado – etmono – pareigybė bei nauja kariuomenės dalis – samdomoji kariuomenė.
Įspūdingos valdovo dovanos ateities Vilniui
Valdovas daug dėmesio skyrė Vilniui – Aleksandro įsaku aplink tuometį miestą pastatyta gynybinė siena. Manoma, kad būtent Aleksandras XV a. pabaigoje turėjo pradėti rekonstruoti Vilniaus Žemutinėje pilyje buvusią viduramžišką aptvarinę pilį į vėlyvosios gotikos stiliaus rezidencinius rūmus. Būtent čia iš Aukštutinės pilies galėjo būti perkelta pagrindinė valdovo rezidencija, tapusi valstybės politinio ir administracinio gyvenimo centru.
Savo buvimu Vilniuje Aleksandras pritraukdavo minias žmonių, prekijų, amatininkų, menininkų, diplomatų. Padidėjusiame Aleksandro Jogailaičio Vilniaus dvare buvo išlaikomas orkestras, kaupiamas lobynas ir biblioteka, dirbo daug menininkų ir amatininkų. Tęsdamas tėvų tradicijas, Aleksandras rėmė katalikų bažnyčias, vienuolijas. Manoma, kad jis sostinėje, greta jo tėvų įsteigto bernardinų vienuolyno, pastatė vėlyvosios gotikos šedevrą – Šv. Onos bažnyčią – ir čia planavo būti palaidotas.
Didikai neleido Aleksandro palaikų išvežti iš Lietuvos
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras mirė 1506 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje. Balzamuotas Aleksandro kūnas buvo pašarvotas Vilniaus rezidencijos Didžiojoje menėje. Nepaisydami valdovo valios, Lietuvos didikai neleido Aleksandro palaikų išvežti iš Lietuvos, todėl jo kūnas buvo palaidotas Vilniaus katedroje, kur ilsisi ir šiandien. Tai vienintelis bendras Lietuvos ir Lenkijos valdovas, palaidotas Lietuvoje. Šalia jo Vilniaus katedros valdovų mauzoliejuje vėliau amžinojo poilsio atgulė Lietuvos ir Lenkijos valdovo (1544/1548–1572) Žygimanto Augusto sutuoktinės Elžbieta Habsburgaitė bei Barbora Radvilaitė. Dar anksčiau Vilniaus katedroje jau buvo palaidoti kiti valdančiosios dinastijos atstovai – Vytautas Didysis (1392/1401–1430), jo žmonos ir brolis Žygimantas su sūnumi, taip pat Jogailos (1377–1381, 1382/1386–1434) broliai.
Valdovų rūmų muziejuje rengiamame vakare planuoja dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, mecenatas dr. Pranas Kiznis, kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, skulptorius Olesis Sydorukas, Ukrainos ambasados atstovai, Kauno ir Pasvalio merai, o Vilniaus universiteto rektorius, istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas susirinkusiuosius išsamiau supažindins su iškiliu valdovu – skaitys paskaitą „Aleksandras Jogailaitis: naujos epochos nuojauta“.
Deimantės Šuliauskaitės ir Mindaugo Kaminsko nuotraukos