Sudėtingas reljefas, sovietmečio miesto planuotojų klaidos, intensyvi urbanizacija ir klimato pokyčiai lėmė tai, kad kiekviena didesnė liūtis daliai Vilniaus gatvių reikšdavo neišvengiamą užtvindymą, taigi – ir sutrikdytą eismą, ir nuolat niokojamus kelius.
Šiandien baigtas 22 mėnesius intensyviai vykdytas projektas – ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis Šeškinėje nutiesti magistraliniai paviršinių nuotekų tinklai, surinksiantys šiaurinės miesto dalies lietaus vandenį. Kartu įrengta ir didžiausia Lietuvoje lietaus nuotekų valykla bei išvalyto vandens kaupykla, kas iš tiesų yra dar viena patraukli rekreacinė teritorija, kur vilniečiai galės leisti laisvalaikį ar naudotis kaip papildomu žaliuoju pėsčiųjų ar dviratininkų maršrutu keliaudami iš Šeškinės į Žvėryną.
„Šis projektas – puikus pavyzdys, kaip įgyvendinant vieną projektą galima pasiekti daug tikslų: išspręsta centrinės miesto dalies gatvių užtvindymo rizika, Šeškinėje įrengta lietaus nuotekų kaupykla ir puiki poilsio erdvė, kurioje laisvalaikį galės leisti vilniečiai. Savivaldybei investavus papildomai, čia įrengėme pėsčiųjų ir dviračių takus, vaikų žaidimo aikštelę, suolelius. Galiausiai, tuo pačiu sutvarkyta ir šiaurinės Žvėryno dalies infrastruktūra – Miglos, Paribio, Lūšių, Elnių gatvių dangos, šaligatviai, o to naudą kasdien pajus dar daugiau vilniečių.“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Prieš kelis dešimtmečius įrengtas Geležinio Vilko gatvės kolektorius, surenkantis paviršinius vandenis iš 648 ha teritorijos, apimančios Baltupius, Fabijoniškes, Šeškinę, Pašilaičius, tapo labiausiai apkrauta Vilniaus paviršinių nuotekų tinklo dalis, miestui augant jau negalėjo sutalpinti lietaus vandens srautų, todėl didesnių liūčių metu išsiveržęs vanduo apsemdavo gatvės atkarpas sankryžoje su Žalgirio gatve bei žemumoje po Konstitucijos prospekto žiedu.
Ieškant optimalių sprendinių, pasirinkta aplinkai mažiausią poveikį daranti strategija:
Vykdant projektą didelis iššūkis buvo ir darbų organizavimas urbanizuotoje teritorijoje. Sostinės Ukmergės ir Ozo gatvėse vyksta itin intensyvus eismas, o po jų paviršiumi susipynę elektros, vandens tiekimo ir dujų, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai. Tam, kad darbai kuo mažiau trikdytų eismą, šiose zonose pasitelkta požeminio gręžimo technologija – po šiomis gatvėmis pirmą kartą Lietuvoje 15 metrų gylyje paklotas net 2,2 m diametro vamzdynas.
Paviršinių nuotekų valykla, įrengta žaliojoje zonoje tarp Ozo g. ir Miglos g., pajėgi valyti 3000 l/s. Palyginimui – vasarą tiek vandens per sekundę prateka Vilnios upe. Valykla išvalys į Nerį išleidžiamą vandenį ir taip užtikrins stabilią ekosistemą. Įrengta ir valyklai aptarnauti reikalinga infrastruktūra, o virš jos – aikštelė su amfiteatru, kuri galės būti naudojama bendruomenių renginiams.
Ten pat, prie valyklos, įrengta išvalytų paviršinių nuotekų kaupykla. Ši teritorija ilgą laiką nebuvo tvarkoma, tad dalis vilniečių apie ją net nežinojo. Vykdant projektą sklypas sutvarkytas ir pritaikytas gyventojų poilsiui. Čia yra vaikų žaidimų aikštelė, suolelių, takai įrengti ir pėstiesiems, ir dviratininkams.
Projektą sukūrė pirmaujančios Europos inžinerijos ir architektūros kompanijos „Sweco“ specialistai, rangos darbus atliko UAB „Instita“.
Geležinio Vilko gatvės paviršinių nuotekų tinklų, valyklos ir kaupyklos infrastruktūros vandentvarkos projektas buvo įvertintas „Lietuvos BIM projektai 2021“ apdovanojimuose kaip geriausias inžinerinių komunikacijų projektas.
Projektas įgyvendintas ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis. Jo vertė 18,75 mln. Eur. Rangos darbų trukmė 22 mėnesiai.
Skaičiai ir faktai
- Įgyvendinant projektą patiesta 3,16 km naujo magistralinio vamzdyno.
- Ukmergės–Ozo g. naujai pakloto vamzdyno diametras – 2,2 m; maksimalus pralaidumas – iki 9000 l/s.
- Paviršinių nuotekų valykla gali išvalyti 3000 l/s vandens srautą – tai yra didžiausio pajėgumo Vilniuje įrengta paviršinių nuotekų valykla.
- Didžiausias galimas kaupyklos gylis 4 m, mažiausias – 1 m.
- Išvalyto lietaus vandens kaupykla talpina 20 000 kub. m vandens. Stichinio lietaus atveju ji užsipildytų per 42 min.
- Perteklinis vanduo iš kaupyklos išleidžiamas palaipsniui, reguliuojamu 1000 l/s debitu ir iki 1 m projektinio lygio nuslūgsta per 5 h.
- Kaupyklos dugnas ir šlaitai apsodinti 100 rūšių augalais, kurie papildomai valo vandenį ir praturtina miesto bioįvairovę.
- Projektas įgyvendintas ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis. Jo vertė 18,75 mln. Eur.
