Pirmoji bepiločių orlaivių technologijos banga kiek nuvylė entuziastus ir laukto perversmo pasaulyje nesukėlė. Nors bepiločių mėgėjų atsirado aibės, jų įsigalėjimą verslo aplinkoje pristabdė įstatyminė aplinka, sudėtingas valdymas, aukšta kaina, profesionalių pilotų trūkumas ir nesuskaičiuojamos bepiločių „avarijos“. Ekspertai teigia, kad perversmui trūko vieno esminio elemento – dirbtinio intelekto valdomų visiškai autonominių skrydžių.
„Panašu, kad jau žengiame į naują erą. Ilgai planuotas ir tiek diskusijų sulaukęs picos ar siuntinio pristatymas į namus bepiločiu jau yra labai realus: dėl pertvarkomų įstatymų ir pažangaus dirbtinio intelekto. Įsivaizduokite, kad einate judria gatve. Natūraliai išvengiate susidūrimo su kitais einančiais pėsčiaisiais, netikėtai praūžusiu dviratininku, apsidairote prieš eidami per perėją. Bepiločiai taip pat turi mokėti savarankiškai orientuotis aplinkoje, atskirti objektą nuo šėšėlio, numatyti galimas kliūtis, jeigu norima skrydį vykdyti per atstumą, apgyvendintose teritorijose“, – aiškino Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) atstovas Antanas Gedvilas.
Artėja protingų, bet nebrangių bepiločių banga
Nors žmogui atpažinti objektus ir numatyti jų poveikį yra paprasta ir natūralu, išmokyti to dirbtinį intelektą – sudėtinga užduotis. Nors ir sudėtinga, tačiau įmanoma: jau keletą metų egzistuojanti technologija, leidžianti bepiločiams skristi į paskirtą vietą savarankiškai, patobulėjo ir žymiai atpigo.
„Dabar mėgėjišką autonominius skrydžius vykdantį bepilotį galima įsigyti ir vos už kelis šimtus eurų, o šių metų pradžioje kompanija „Microsoft“ netgi pristatė nemokamą Aeroinformatikos ir robotikos platformą autonominių bepiločių kūrėjams, kad be vargo galima būtų kurti operacines sistemas ir apmokyti dirbtinį intelektą virtualiame simuliatoriuje. Tai reiškia, kad daugės gamintojų, didės konkurencija, dar labiau mažės kaina, kas skatins jų paplitimą ne tik megėjų tarpe, bet tikriausiai ir verslo sektoriuje“, – prognozavo A. Gedvilas.
Lietuvos bepiločių megėjai ir įmonės gaminančios bepiločius stengiasi žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis. Ūkio ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir LBONA š.m. birželio 7 d. organizuotoje praktinėje konferencijoje-parodoje „Autonominiai bepiločių orlaivių skrydžiai“ buvo aptarti ir praktiškai pademonstruoti svarbiausi pasiekimai, pristatytos galimybės, apžvelgta bepiločių panaudojimo Lietuvoje ir pasaulyje situacija, vyko bepiločių orlaivių paroda.
Prasiplėtė bepiločių panaudojimo galimybės
Vienas iš svarbiausių konferencijoje išryškėjusių aspektų – bepiločių orlaivių panaudojimas naujose srityse. Bepiločiai orlaiviai panaudojami ne tik karo, kino, televizijos ir fotografijos industrijoje, bet ir žemės ūkyje, pavyzdžiui, pasėlių stebėjimui, archeologiniams tyrinėjimams, kartografijoje, pasienio apsaugai.
Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Geografijos katedros docentas Ričardas Skorupskas praktinėje konferencijoje „Autonominių bepiločių orlaivių skrydžiai“ akcentavo augančią bepiločių svarbą žemės paviršiaus tyrimams tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Anot jo, ultralengvus ir lengvus bepiločius bei fiksuoto sparno orlaivius vien žemės paviršiaus tyrimų srityje galima naudoti tokiems tikslams kaip medžių inventorizavimas, gyvūnijos padarytos žalos pasėliams analizė, vandens telkinių būklės analizė, pelkių augalijos kartografavimas ir galimų pokyčių identifikavimas, dirvožemio dangos tyrimai ir kt.
Pasaulyje bepiločiai pritaikomi viešųjų erdvių stebėsenai, pavyzdžiui, komunikacijos tinklo gedimų aptikimui, medikamentų pristatymui į nuošalias vietoves ar karo paveiktas zonas, floros ir faunos stebėjimui, stichinių nelaimių monitoringui, transporto spūsčių kontrolei ir daugelyje kitų sferų. Vien policijos pareigūnai juos gali pasitelkti vogtų automobilių paieškai, kelių eismo taisyklių pažeidėjų aptikimui ir sekimui, žuvų brakonieriavimo vietų paieškai, nelegalių miško kirtimų kontrolei, saugumo užtikrinimui masinių renginių metu, visuomenės informavimui (per garsiakalbius).
Artėjame prie robotų karų?
Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus viršininkas Giedrius Bakša konferencijoje aptarė bepiločių orlaivių naudojimo sienos apsaugoje galimybes ir naudas, o Ukrainos atstovas, Konstantin Melnik, praktinėje konferencijoje plėtojo ir kitą saugumo aspektą – karinių bepiločių orlaivių panaudojimo karo veiksmuose temą. Anot jo, bepiločiai naudojami fronto linijos stebėsenai realiu laiku, priešo teritorijos žvalgybai. Jie pasitelkiami radijo signalo retransliacijai ar radijo trukdžių skleidimui, žvalgybos, diversinių ir kitų priešo grupuočių demaskavimui, sausumos pajėgų koordinavimui, vykdant sulaikymo ar sunaikinimo operacijas.
Abu pranešimai leidžia daryti išvadą, kad situacija keičiasi kartu su tobulėjančiomis technologijomis ir į jas būtina atsižvelgi, priimant saugumo sprendimus.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija taip pat naudoja bepiločius orlaivius specialioms operacijoms užsienyje ir Lietuvoje. Vienas jų, „Scan Eagle“, netgi demonstruotas visuomenei neseniai vykusio, minėtos konferencijos organizatorių globojamo, renginio „Gero skrydžio diena“ metu. Šis bepilotis gali būti valdomas 100 km atstumu ir ore išbūti ypač ilgą laiką, t.y. net 24 val. Nors skamba įspūdingai, tačiau naujausi JAV tyrimai šioje srityje žymiai pranoksta paprastą bepiločių panaudojimo kariniams veiksmams koncepciją. Pavyzdžiui, Pentagonas dar šių metų pradžioje paskelbė apie visiškai autonominių „bepiločių spiečiaus“ testavimą, kurie veikia kartu, lyg kolektyvinis organizmas, turintis bendras smegenis ir sugebantis adaptuoti savo sprendimus, kai reikia. Tai – žingsnis naujo lygio dirbtinio intelekto savarankiškumo link.
„Inokubas“ informacija
