Lietuvos vyriausiojo tribunolo aktuose Bijūnų kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1637 m.
Dar šis kaimas buvo vadinamas Buzgonimis (Mažoji lietuviškoji enciklopedija, T. 1, p. 227). Tai bene vienintelė informacija rašytiniuose šaltiniuose apie kaimą, kuriam šiemet sukanka 380 metų.
Ši reikšminga data paskatino išsamiau susipažinti su kaimo istorija, jo raida, tačiau kelios eilutės 1966 m. enciklopedijoje tikrai nepatenkino pažadinto smalsumo. Kadangi daugiau jokios informacijos knygose rasti nepavyko, buvo bandyta pasinaudoti populiariausia paieškos priemone – internetu, tačiau internetas išpopuliarėjo tik maždaug prieš 15 metų, tad ten kaupiama informacija taip pat yra ribota.
Nemažai vertingos informacijos apie Bijūnų kaimą buvo rasta Bijūnų bibliotekoje saugomuose kraštotyros darbuose: „Bijūnų bibliotekos metraštyje“, kuris bibliotekos darbuotojų pildomas nuo 1953 m., taip pat 1977 m. buvusio kolūkio pirmininko A. Matkevičiaus sudarytame leidinyje – „Bijūnų kolūkio istorija 1957–1991 m“.
Kolūkio istorija, kaip ir kaimo, nebuvo fiksuota kituose rašytiniuose šaltiniuose, todėl yra labai vertinga. Kadangi istorija buvo sudaryta jau po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, ji yra parašyta objektyviai, neiškraipant faktų, kas buvo daroma iki nepriklausomybės, siekiant įtikti tuometinei valdžiai. Kolūkio istorija prasidėjo 1950 m. – sunkiais pokario metais, bet pats A. Matkevičius kolūkyje pradėjo dirbti tik 1957 m., taigi ir pasakojama nuo šių metų. Rašydamas kolūkio istoriją A. Matkevičius išskyrė šias temas: kolūkio istorija ir kultūrinis gyvenimas, taip pat daug pasakojama apie kolūkyje dirbusius žmones, darbo aplinką, kaip keitėsi darbo procesai ir priemonės.
Bijūnų bibliotekoje nuo 1965 m. taip pat pildoma ir kraštotyros kartoteka, kurioje fiksuojamas Bijūnų kaimas bei jo gyventojai rajono spaudoje. Patys laikraščiai Bijūnų bibliotekoje nėra saugomi dėl riboto ploto, kurio reikėtų saugyklai, bet daugumą jų dar galima rasti Trakų viešosios bibliotekos archyve. Taigi tolimesnės informacijos paieškos būtent ten ir nuvedė. Naudojantis kartotekos duomenimis buvo surasti straipsniai, publikuoti 1965–1984 m. laikraštyje „Spartuolis“ (dabar „Galvė“), padarytos jų kopijos, sudarytas aplankas. Spaudoje dažniausiai buvo rašoma apie „Raudonosios žvaigždės“ kolūkį, veikusį Bijūnų kaime, tačiau atidžiai analizuojant surinktą informaciją, buvo galima nemažai sužinoti ir apie kaimo plėtrą. Gamybinės ir socialinės paskirties pastatų statyba spaudoje fiksuojama nuo aštuntojo dešimtmečio, gyvenamųjų namų statyba įsibėgėjo sekančiame dešimtmetyje, kai suklestėjo kolūkio ekonomika. Daug rašoma ir apie atskirus žmones, dirbusius tuometiniame kolūkyje ir pasižymėjusius gerais darbo rezultatais.
Vartant senus laikraščius buvo netikėta atrasti straipsnį apie 1980 m. Bijūnų kaime mokytojo A. Rimkaus (1946 m. spalio 10 d. – 2007 m. vasario 16 d.) pradėtą populiarinti šaškių sportą. Tuomet, turbūt, niekas nesitikėjo, kad dar kelis dešimtmečius Bijūnų kaimo šaškininkai garsins kaimą savo pasiekimais ir laimėjimais. Bijūnuose šiuo metu taip pat veikia šaškių būrelis „Bijūnėlis“, kuriam vadovauja A. Rimkaus mokinys K. Blaževičius.
Šie spaudoje publikuoti straipsniai ir bibliotekoje saugomi kraštotyros darbai vieni kitus papildo savo detalėmis, persipina tarpusavyje, nes tai, kas netiko skelbti spaudoje, buvo užrašyta ranka ir išsaugota bibliotekoje.
Šiuo metu Bijūnų bibliotekoje veikia dokumentų paroda „Bijūnams – 380“. Kviečiame užsukti ir susipažinti su unikalia bibliotekoje sukaupta medžiaga ir daugiau sužinoti apie Bijūnus. Paroda veiks visą gegužės mėnesį.
Dalė Brazulevičienė,Trakų viešosios bibliotekos Bijūnų filialo vyr. bibliotekininkė