Kurtiniai – didingi Lietuvos girių paukščiai, tačiau beveik išnykę. Todėl įspūdingą „Nenykstančių rūšių“ kampaniją tęsianti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia: „Grąžinti verta!“. Ir padeda sugrąžinti kurtinius į Lietuvos miškus.
Saugoti gamtą ir naikinti šiukšles skatinančios „Nenykstančių rūšių“ kampanijos organizatorė USAD nusprendė padėti atkurti nykstančią paukščių rūšį – kurtinius. Todėl ne pelno siekianti įstaiga aktyviai palaikys vienintelį Lietuvoje kurtinių veislyną, įgyvendinantį paukščių atkūrimo programą Karšuvos girioje, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate.
Žaisminga šiukšlių medžioklė buvo tik pradžia
Šimtus tūkstančių peržiūrų per kelias savaites internete surinkęs „Nenykstančių rūšių “ vaizdo siužetas ir regioniniuose parkuose kylantys informaciniai stendai, kuriuose buteliai, skardinės ir kitos atliekos stenduose vaizduojami tarsi invaziniai augalai, grybai ar gyvūnai. Visiems suprantamai ir aiškiai pateikiama informacija, kaip padėti šiems kenkėjams išnykti iš Lietuvos gamtos. Visa tai buvo tik pradžia.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas teigia, kad iniciatyva „Nenykstančios rūšys“ yra dvipusė: „Pirma, šia kampanija norėjome atkreipti visuomenės dėmesį į gamtoje vis dar pastebimas šiukšles – atrinkome dažniausiai sutinkamas ir labiausiai paplitusias atliekas. Pažvelgėme į jas tarsi į invazinius ir didelę žalą darančius kenkėjus, kurių dalies atsikratyti paprasta – reikia tiesiog gabenti tuščias užstato pakuotes į taros surinkimo vietas, o visas kitas atliekas – į rūšiavimo konteinerius. Antra, kampanija norime padėti išsaugoti tikrą Lietuvoje nykstančią gyvūnų rūšį – kurtinius. Todėl prisidedame palaikydami Karšuvos girioje vykdomą šių paukščių populiacijos atkūrimo programą“.
Kurtinių populiacijos atkūrimo programa Viešvilės rezervate prasidėjo prieš daugiau negu dešimt metų, pradėjus formuoti motininę bandą. Dabar girioje bėgioja ir skraido šios bandos palikuonys. „Iki šiol į laisvę paleisti 62 kurtiniai, kurie tapo nuolatiniais Karšuvos girios gyventojais – pavasarį galima išgirsti užburiančių jų tuoktuvių giesmių“, – dalijasi Darius Nicius, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas. Ši direkcija yra atsakinga už Pagramančio, Rambyno, Nemuno deltos, Pajūrio regioninių parkų bei Viešvilės gamtinio rezervato teritorijas.
Grąžinti kurtinius į girią – ilgas ir sudėtingas iššūkis
Viešvilės gamtinio rezervato specialistas Saulius Bartminas priduria, kad paukščių populiacijos atkūrimas Lietuvoje yra retas reiškinys ir tai – sudėtingas bei ilgalaikis procesas. Todėl bet koks palaikymas ir parama Viešvilės „kurtinynui“ yra labai vertingi – lėšos gali būti panaudotos įsigyti naujam paukščiui, lesalui ar siųstuvams, kurie specialistams leistų sekti į laisvę paleistus sparnuočius.
S. Bartminas pasakoja, kad Viešvilės veislyne išsiritę, paauginti kurtinių jaunikliai paleidžiami rezervato teritorijoje, kuri atitinka šiems paukščiams įprastų buveinių aplinką – Karšuvos girios plotuose ramu, gausu krūmokšnių, uogienojų, o buferinės apsaugos zonoje beveik 30 ha iškirstas eglių pomiškis.
Kurtinys yra vienas stambiausių miško paukščių. Patinai sveria nuo 3,5 iki 6,5 kilogramo, patelės – nuo 1,7 iki 3 kilogramo. Anksčiau didžiuosiuose Lietuvos miškuose ši rūšis gyveno gan plačiai. Kurtinių buvo pastebima Anykščių, Panevėžio, Kauno, Šakių, Zarasų, Jurbarko, Tauragės, Utenos rajonų didžiuosiuose miškuose. Dabar kurtiniai išlikę tiktai Pietryčių Lietuvos didžiosiose giriose. Jų skaičius siekia tik 400.
Augantis visuomenės sąmoningumas – didesnis noras rūpintis aplinka
Anot USAD vadovo G. Varno, kiekvienas gyventojas, grąžinantis užstato pakuotes į surinkimo vietas, prisideda prie gamtos išsaugojimo ir švaresnės aplinkos. Šis geras įprotis Lietuvoje vienija gausybę žmonių, nes, USAD duomenimis, į taros surinkimo vietas grąžinama 9 iš 10 užstato pakuočių.
„Užstato sistema Lietuvoje yra sėkminga ir efektyvi, nes už ją atsakinga USAD aktyviai prisideda prie visuomenės edukacijos, skatina vartotojų sąmoningumą, tvarią gyvenseną. Dėl to Lietuvoje pastebime pažangą – gamtoje mažiau šiukšlių, ypač įvairių gėrimų pakuočių, kurių atliekos pamiškėse, pakrantėse, pievose prieš 15 metų tiesiog badyte badė akis. Visuomenės įpročių ir kultūros pokyčiai yra akivaizdūs – matome pasikeitusį santykį su gamta, augantį sąmoningumą“, – tvirtina Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas D. Nicius. Jis džiaugiasi, kad dėmesys „nenykstančioms rūšims“ Lietuvoje palaiko idėją išsaugoti ir atkurti nykstančią rūšį – kurtinius.
