1986 m. balandžio 26 d. įvyko Černobylio atominės elektrinės (toliau – Černobylio AE) branduolinė avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Didžiulis radioaktyviųjų medžiagų debesis keliavo per Europą, jis siekė ir pietvakarinę Lietuvos dalį.
Likviduojant avarijos pasekmes žuvo kelios dešimtys žmonių, nuo radioaktyviojo jodo poveikio tūkstančiai žmonių susirgo skydliaukės vėžiu. Sustabdyti taršos sklaidą ir užkirsti kelią dar didesnei katastrofai bandė tūkstančiai žmonių. Gaisras per savaitę buvo užgesintas. Tačiau į atmosferą įsiveržė didžiuliai radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Nors pasaulis patyrė daug sukrėtimų ir kur kas daugiau aukų pareikalavusių katastrofų, tačiau Černobylio AE 4-ojo energijos bloko reaktoriaus sprogimas Ukrainoje (tuometinėje Ukrainos TSR, buvusioje Sovietų sąjungos sudėtyje) iš esmės pakeitė žmonių nuomonę apie atominių elektrinių keliamas grėsmes.
Avarija Černobylio AE sutelkė pasaulio specialistus spręsti tinkamiausių gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus. Ši avarija buvo lyg akstinas daugeliui šalių, ypač Europos žemyne, stiprinti radiacinės ir branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos radiacinės ir branduolinės saugos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones. Šios pastangos nenuėjo veltui. Po Černobylio AE avarijos Europos žemyne veikiančiose atominėse elektrinėse ir kituose branduolinės energetikos objektuose branduolinių avarijų iki šiol išvengta.
Deja, praėjus 36 metams po Černobylio katastrofos, šiuo metu Lietuva ir pasaulis vėl susiduria su naujais pavojais…
Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, karo veiksmai Ukrainos atominių elektrinių aikštelėse priminė Černobylio AE avarijos grėsmę. Černobylio AE 30 km spindulio saugoma zona tebėra tokia radioaktyvi, kad atrodo, jog tai paskutinė vieta Žemėje, kurią kas nors norėtų užkariauti. Tačiau jau pirmomis karo dienomis ją užėmė rusų kariuomenė. Karinės technikos judėjimas, kasami apkasai iš gilesnių grunto sluoksnių į paviršių pakėlė radioaktyviąsias medžiagas, buvo fiksuotas žymus aplinkos ar radiacinio fono padidėjimas. Panaudoto branduolinio kuro „šlapio“ tipo saugykloje nutraukus elektros energijos tiekimą (kuris buvo gana greitai atstatytas) buvo iškilusi grėsmė kilti branduoliniam incidentui. Spaudoje pasirodė informacijos, kad Černobylio AE 30 km zonoje apie mėnesį laiko buvę rusų kareiviai galimai susirgo spinduline liga…
Tarptautinė atominės energijos agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniai branduoliniai įrenginiai nėra pritaikyti karo veiksmams ir dėl to jokiomis sąlygomis negali būti šių veiksmų taikiniais, arba šių veiksmų zonoje. Tačiau faktai rodo, jog rusų kariuomenė šių nuostatų nepaiso.
Nors nebeveikiančioje Černobylio AE nėra potencialo įvykti sunkiai branduolinei avarijai, paminėti karo sukelti įvykiai Černobylio AE 30 km zonoje ir kitų Ukrainos atominių elektrinių aplinkoje kelia didelį Lietuvos gyventojų susirūpinimą. Žmonių atmintyje, net praėjus 36 metams po Černobylio AE branduolinės avarijos, iki šiol neišblėso prisiminimai apie jos sukeltus sunkius padarinius žmonių sveikatai bei aplinkos radioaktyviajam užterštumui…
Yra pavojus, kad karo veiksmai Ukrainos atominių elektrinių aikštelėse gali iššaukti branduolines avarijas, tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, kad visi Ukrainos branduoliniai objektai nuo Lietuvos yra nutolę pakankamai dideliu atstumu (toliau nei 300 km), todėl net ir didesnio incidento ar branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams, taikyti gyventojų apsaugomųjų veiksmų ir vartoti stabiliojo jodo preparatų neprireiktų.
Nežiūrint į tai, kad Lietuvos institucijos siekė sustabdyti Baltarusijos atominės elektrinės (toliau – Baltarusijos AE) statybą ir eksploatavimą, 2020 m. rudenį pradėjo veikti tarptautinių ekspertų pripažinta nesaugia Baltarusijos AE. Baltarusijos AE yra didžiausio pavojaus objektas, kuriame įvykusi branduolinė avarija galėtų turėti pasekmių mūsų šalies gyventojų sveikatai ir teritorijos radioaktyviajam užterštumui. Baltarusijos AE įvykus sunkiai branduolinei avarijai, Lietuvai galimai prireiktų organizuoti apsaugomųjų veiksmų, tokių kaip evakavimas, skydliaukės blokavimas jodu, slėpimasis, laikinas žmonių perkėlimas, maisto ir geriamojo vandens vartojimo apribojimai ir pan., taikymą dideliam gyventojų skaičiui. Paminėtų apsaugomųjų veiksmų taikymui valstybės ir savivaldybių institucijos rengiasi iš anksto.
Gyventojams primename, kad Radiacinės saugos centras nuolat (24/7) stebi Lietuvos ankstyvojo radiacijos pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) stočių teikiamus aplinkos radiacinio fono duomenis. Apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsiant informuosime atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiksime rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo.
Radiacinės saugos centro inf.
