Kartais gyvenimas parašo tokį scenarijų, jog jame dalyvaujantiems žiūrovams ekranas kino salėje užgęsta, o visus susirinkusiuosius pasitinka tyla ir liūdesys. Būtent jie ir ištuštėjusios kino industrijos žmonių širdys tapo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties simboliu – taip šįvakar „Kino pavasario“ apdovanojimų metu pagerbtas vakar netoli Mariupolio nužudytas kino kūrėjas.
„Netekome režisieriaus, dirbusio herojišką darbą – dokumentavusio karo žiaurumus. Šią akimirką sunku rinkti žodžius. Daugžodžiauti nemėgo ir pats Mantas. Todėl kviečiu visus tylos minute pagerbti žuvusį M. Kvedaravičių ir už Ukrainos laisvę kovojusius žmones“, – vakarą pradėjo generalinis festivalio direktorius Algirdas Ramaška.
Pasak jo, „Kino pavasarį“ pradėjus Ukrainos kino diena, kurioje buvo galima išvysti ir M. Kvedaravičiaus kurtą filmą „Mariupolis“, niekas tuo metu negalėjo pagalvoti, kad ši juosta bus kartojama tokiomis tragiškomis aplinkybėmis, paskutinę festivalio dieną. „Mantas savo kūrybą dedikavo konflikto teritorijoms, karo realybei ir toje tamsoje švytinčiam žmogiškumui. Jo kinas buvo ir bus nepaprastai svarbus ne tik šiandien“, – sakė A. Ramaška.
Skaudžios netekties fone besibaigiantis festivalis tradiciškai paskutinį vakarą skyrė konkursinių programų apdovanojimams ir drąsiems, nepatogių temų nebijantiems Europos kūrėjams, kuriuos vertino tarptautinės žiuri.
Europos debiutų konkurso laimėtojai
Šių metų „Kino pavasario“ Europos debiutų konkurse, į kurį patenka pirmieji Europos kūrėjų ilgametražiai, dalyvavo 10 filmų. Iš jų festivalio žiuri – Londono šiuolaikinio meno instituto kino skyriaus vadovas Nico Marzano, režisierius Andrius Blaževičius, žurnalistė, autorė ir kino kritikė Beatrice Fiorentino, režisierės Jacqueline Lentzou ir Norika Sefa – išrinko geriausią aktorę, aktorių, režisierių ir filmą. Piniginius prizus šiemet konkurso nugalėtojams ir vėl įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Geriausia Europos debiutų konkurso aktore pripažinta Marina Redžepović iš Kroatijos, sukūrusi vaidmenį Sonjos Tarokić režisuotame filme „Mokytojų kambarys“ (The Staffroom). „Jos vaidmuo leidžia atsikvėpti ir susimąstyti visuomenėje, kurioje tam beveik nėra vietos“, – įteikdama apdovanojimą sakė B. Fiorentino.
Geriausio aktoriaus apdovanojimas įteiktas Giedriui Kielai už vaidmenį Lauryno Bareišos filme „Piligrimai“ (The Pilgrims). Pasak apdovanojimą įteikusios B. Fiorentino, aktorius įvertintas už tai, kad jam pavyko atskleisti skirtingas emocijas, išlaikant žiūrovą netikrumo būsenoje ir kartu atskleidžiant sudėtingą toną.
Geriausiais konkurso režisieriais išrinktas kūrybinis duetas Helena Girón ir Samuelis M. Delgado už įspūdingą juostą „Jie neša mirtį“ (They Carry Death). N. Marzano teigimu, žiuri šį prizą skyrė už filmą, kuris meistriška kino kalba tyrinėja istorinę tamsą ir veda žiūrovą į epišką, paslaptingą kelionę, bauginančiai jungiančią praeitį su dabartimi.
Geriausiu festivalio debiutiniu filmu paskelbtas serbų režisieriaus Marko Grba Singho „Tvirtovė“ (Rampart). Pasak žiuri, filmas, kurio pagrindinę struktūrinę medžiagą sudaro šeimos archyviniai kadrai, verčia susimąstyti apie keletą opių problemų, iš kurių svarbiausia – pokyčiai ir jų trūkumas.
Trumpo konkurso geriausieji
Trumpame konkurse varžėsi 35 filmai iš visos Europos. Tarptautinė žiuri, kurią sudarė Vokietijos trumpametražių filmų asociacijos projektų koordinatorė Jutta Wille, „Juodųjų naktų“ kino festivalio trumpametražių filmų sekcijos „PÖFF Shorts“ programos vadovas Laurence Boyce ir animacijos filmų režisierė, animatorė ir iliustratorė Skirmanta Jakaitė, išrinko geriausiuosius.
Nugalėtoju tapo lenkų režisierės Martos Pajek filmas „Neįmanomos figūros ir kitos istorijos. I dalis“ (Impossible Figures and Other Stories I). Apdovanojimą įteikusi J. Wille sakė, kad ši juosta primena mums apie egzistencijos trapumą ir apie tai, kaip lengvai viskas gali būti prarasta visam laikui, net jei atrodo, kad istorija pasmerkta kartotis.
Specialiu paminėjimu pagerbta šveicarų režisierė Jela Hasler už trumpo metro filmą „Virš vandens“ (On Solid Ground), kuriame kalbama apie stiprias, sukrečiančias akimirkas, kai šiuolaikinio gyvenimo spaudimas tampa per didelis.
Žiūrovų ir kritikų favoritai
Kaip ir kasmet, „Kino pavasario“ filmus vertino ne tik kino industrijos profesionalai, bet ir žiūrovai. Susumavus jų balsus, buvo paskelbtas daugiausia simpatijų pelnęs festivalio ilgametražis filmas. Juo tapo Joachimo Triero „Blogiausias žmogus pasaulyje“ (The Worst Person In The World).
Geriausią Baltijos jūros regiono filmą paskelbė ir tarptautinė kino kritikų federacija FIPRESCI, vienijanti daugiau nei 60 pasaulio šalių kino kritikų. „Kino pavasaryje“ FIPRESCI žiuri, kurią sudarė kino kritikai Mitchievici Angelo Nicolae, Danielis Oliveir ir Bernardas Besserglikas, prizą skyrė vengrų teatro ir kino režisieriaus Kornelio Mundruczó dramai „Evoliucija“ (Evolution).
Žiūrimiausius festivalio filmus nuo balandžio 4 dienos bus galima išvysti kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Gargžduose.
Šiemet žiūrovai kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje turėjo galimybę pamatyti 90 ilgametražių ir 51 trumpametražį filmą iš 56 skirtingų šalių. Keturi filmai – atidarymo juosta „Pirmoji karvė“, žiūroviškiausi filmai „Blogiausias žmogus pasaulyje“ ir „Gerasis bosas“ bei Lauryno Bareišos ilgametražis debiutas „Piligrimai“ – buvo prieinami ir klausos negalią turintiems žiūrovams. „Piligrimai“ buvo pasiekiamas ir turintiesiems regos negalią.
Taip pat festivalio repertuare dvi juostos šeimai buvo pritaikytos žiūrovams iš Ukrainos: režisierės Céline Sciamma „Mažytė mama“ (Petite Maman) buvo rodoma su ukrainietiškais titrais, o japonų animatoriaus Mamoru Hosoda „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ (Belle) – įgarsintas ukrainietiškai.
Festivalio nebūtų be daugybės partnerių, kurie palaiko ir remia „Kino pavasarį“ – festivalio globėjos Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos kultūros tarybos ir Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ MEDIA, o taip pat – Lietuvos kino centro, kuris, prisidėdamas prie festivalio, stipriai remia kino sklaidą Lietuvoje.
