Prieš porą savaičių Vilniuje vietoj Lvovo gatvės atsirado Lvivo gatvė, o Ukrainos sostinę vis dažniau vadiname Kyjivu, taip reikšdami solidarumą kovojančiai Ukrainai, palaikydami jos dvasią.
Kalbininkai tvirtina, kad rašydami ukrainietiškus asmenvardžius dabar kaip niekada pirmenybę turime teikti tikslumo kriterijui ir lietuviškas galūnes pridėti po apostrofo.
Andrey, Nataliia, Gyorgy, Valerii… Ukrainietiški asmenvardžiai, kuriuos rišliame tekste, kaip ir visus kitus, išskyrus tam tikrus jų tipus, turime gramatinti, t. y. pridėti lietuviškų linksnių galūnes. Būtinybė tai daryti įtvirtinta Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos nuostatų, patvirtintų VLKK 60-uoju nutarimu, 3 punkte „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje“.
Teksto autorius gali rinktis vieną iš trijų lietuviškų linksnių galūnių pridėjimo prie autentiškų asmenvardžių būdą:
– po apostrofo (Andrey – Andrey’as, Andrey’o, Andrey’ui, Andrey‘au…),
– tiesiai prie baigmens (Andrey – Andreyas, Andreyo, Andreyui…),
– keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne (Andrey – Andreyjus, Andreyjaus, Andreyjui…).
Nors yra sakoma „Kaip pavadinsi, nepagadinsi“, šiuolaikinis pasaulis reikalauja vis daugiau tikslumo. Tais atvejais, kai privalu, kad asmenvardis būtų greitai atpažintas, neiškraipytas ir neklaidintų, pvz., verčiant dokumentą į kitą kalbą, lietuviškos galūnės rašomos po apostrofo – Andrey’as, Andrey’o, Andrey’ui, Andrey‘au.
Kai tikslumas nėra svarbus ir siekiama grafinio paprastumo, asmenvardžius galima adaptuoti, t. y. sulietuvinti rašant juos pagal apytikslį tarimą ir transkripcijos taisykles.
Dviskiemeniai ukrainietiški asmenvardžiai, tokie kaip Boiko, Petro, paprastai kirčiuojami gale, jų gramatinti nereikia – ta pati forma visuose linksniuose.
Vyriškos daugiau negu dviejų skiemenų pavardės, kurios baigiasi -o, tokios, kaip Matvijenko, Tkačenko negramatinamos arba gramatinamos, pridedant lietuviškų linksnių galunes po apostrofo. Moterų pavardės Tkačenko, Matvijenko ir pan. negramatinamos.
