Nepatogūs ir nesaugūs dviračių takai, nutrūkstantys ties miestų ribomis, sunkiai dviračiais pasiekiami traukos centrai ar darbovietės – tik dalis dviratininkų problemų, kurios netrukus turėtų pasibaigti. Tą žada Susisiekimo ministerijos pristatytas Nacionalinis dviračių takų plėtros planas. Dviračių takų plėtros žemėlapis, tris kartus didėjantis finansavimas, glaudus bendradarbiavimas su savivaldybėmis aiškinantis poreikius ir dviratininkams palankesnės eismo taisyklės – šios priemonės, anot susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, padės kurti dviračių Lietuvą.
Nacionalinis dviračių takų plėtros planas – tai kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija kuriamas vizualus interaktyvus Lietuvos žemėlapis, kuriame bus atvaizduotos esamos dviračių trasos ir takai. 2022 m. pradžioje žemėlapį papildys ir planuojami tiesti bei rekonstruojami dviračių takai. Tada jis bus visuomenei prieinamas viešai.
„Preliminariais skaičiavimais, iki 2030 metų šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių turėtų būti nutiesta apie 1300 km dviračių takų. 1300 km – tai beveik kaip tiesus atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo. Kur atsiras nauji takai ir kaip įgyvendinami projektai, Nacionaliniame dviračių takų plėtros plane galės matyti visų miestų ir rajonų gyventojai“, – savivaldybių konferencijoje „Laisvė judėti“ pristatydama Nacionalinį dviračių takų plėtros planą sakė susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.
Anot jos, šis procesas yra tęstinis, todėl visuomet bus galimybė peržiūrėti prioritetus, įtraukti naujus takus atsižvelgiant į situacijos pokyčius, pavyzdžiui, miestui plečiantis ar atsirandant naujam lankytinam objektui.
Naujiems takams tiesti – tris kartus didesnis finansavimas
Nuo 2022 m. naujiems dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti planuojama skirti tris kartus didesnį finansavimą. Iki 2030 m. iš viso ši suma sudarys daugiau nei 300 mln. Eur, bus finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programos, Europos Sąjungos bei kitų papildomų priemonių lėšomis. Kasmet planuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ne mažiau kaip 5 proc. skirti darnaus judumo priemonėms įgyvendinti ir ne mažiau kaip 5 proc. saugaus eismo priemonėms įgyvendinti.
Norėdamos sistemingai plėtoti takus ir gauti finansavimą, savivaldybės turės atitikti aiškius kriterijus, pagal kuriuos bus teikiami prioritetai, atrenkami ir įgyvendinami jų pateikti dviračių takų projektai.
Su Lietuvos savivaldybių asociacija sutarta, kad skiriant prioritetus ir lėšas bus atsižvelgiama, ar takas jungia gyvenvietes į nenutrūkstamą takų tinklą arba ar jis yra esamų takų tarp gyvenviečių jungtis, kai planuojamas takas gyvenvietėse turi tęsinius; ar takas sujungia gyvenvietes su traukos centrais (saugomomis ar lankytinomis vietomis), kurie nutolę nuo gyvenvietės iki 15 km; ar jis sujungia gyvenvietę ir teritoriją, kurioje kuriamos darbo vietos (LEZ, pramoninė teritorija ir pan.), ir ar takas sutampa su „EuroVelo“ trasa arba yra tarptautinės trasos tęsinys.
Pirmą kartą ištirta dviračių takų būklė
Pasak susisiekimo viceministrės, galvojant apie susisiekimo transformaciją žaliojo kurso link, darnesnį judumą ir keliautojų įpročių keitimą būtina užtikrinti, kad pokyčiai būtų nuoseklūs ir patogūs.
„Pirmą kartą istorijoje ištyrėme ir realiai įvertinome tiek valstybinių, tiek regioninių dviračių takų būklę. Ji, pasitelkiant GIS technologijas, bus atvaizduota interaktyviame žemėlapyje. Tai yra pirmas sistemingų pokyčių visuose Lietuvos regionuose žingsnis“, – akcentuoja A. Vaiciukevičiūtė. Žemėlapis bus viešai prieinamas kitų metų pradžioje.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo valstybės lygiu patvirtinto dviračių takų specialiojo plano, todėl dviračių takai buvo plėtojami nekoordinuotai, trūko jungčių tarp nutiestų dviračių takų ruožų, juos projektuojant ir tiesiant retai buvo įvertinami būtini eismo saugos reikalavimai ar teritorijų, per kurias jie eina, ypatumai.
