Lapkričio 26 d. 18 val. Antakalnio galerijoje (Antakalnio g. 86, Vilnius) menininkas Martynas Gediminas pristato naujausių savo kūrinių kolekciją „Srautas.raudona”, kurtą specialiai galerijos erdvei. Tai jau antroji Martyno paroda Antakalnio galerijoje.
ABSTRAHUOTAS SRAUTAS
„Martynas Gediminas daugiau kaip prieš dvidešimt metų baigęs VDA tekstilės specialybę, magistrantūrą, Lietuvos aktualiajame kūrybiniame lauke reiškėsi kaip šiuolaikinės tekstilės kūrėjas, aktyviai dalyvavo parodose, kūrė tiek tradicija pagrįstus, tiek ir konceptualiosios tekstilės kūrinius, objektus.
Šiuolaikinis menas nebėra pagrįstas griežtu “cechiniu” priklausomumu, todėl dabartinės kartos tekstilininkų kūriniai dažnai pasižymi meniniu sinkretiškumu, meninės raiškos bei technikos sinteze, menininkai drąsiai imasi trimačių objektų, tapybos bei kitų medijų pagalba kuriamų projektų.
Kuriam laikui tarsi dingęs iš aktyvios parodinės veiklos, savo kūrybos viešinimo idėjas atidėjęs ateičiai, Martynas Gediminas jau ne vienerius metus vėl rodo savo kūrinius, tiek tekstilės parodose, tiek ir personalinėse ekspozicijose, siekdamas savo kūrybinę patirtį, nerimstančias mintis bei emocijas perteikti abstrakčios tapybos paveiksluose, kuriuose taip pat nevengia eksperimentuoti su technikomis, spalva, formatais, tekstūromis bei faktūromis.
Kokias idėjas šioje parodoje mums “transliuoja” Martynas Gediminas?
Raktiniai žodžiai būtų keli: srautas, taškas, raudona. Kaip visiems žinoma – abstrakčios tapybos vaizdinius yra sunku verbalizuoti, kiekvienas intuityviai juos suvokia savaip, bet abstrakčios tapybos, nuo “didžiojo abstraktaus ekspresionizmo” pakilimo bangos XX a. penktajame, šeštajame dešimtmečiuose, suvokime, vertinime, o ir pačiame kūrybos procese taip pat egzistuoja tam tikri dėsniai, sava logika, net tam tikri atskirų raiškos priemonių naudojimo “algoritmai”. Visi šie “algoritmai” ir padeda mums atskirti tikrąją, profesionaliąją tapybą nuo mėgėjiško, chaotiško abstrakcijos imitavimo.
Martyno tapybos darbuose egzistuoja tie tikrojo, intelektualiai įvaldyto abstrakcijos tvėrimo, kalbėjimo abstrakčia kalba vizualieji svertai. Menininkas ilgai dirbęs tekstilės srityje puikiai įvaldė, išlavino spalvines jusles, puikiai jam sekasi suvaldyti ne tik spalvą, bet ir didelio formato objektų struktūras, neapsieinama ir be jautraus santykio su kuriamo objekto paviršiumi, gilinamasi ir į emocinį ne tik spalvos, bet ir faktūros poveikį.
Martyno “srautas” – plačiai priimama sąvoka. Tai ir abstrahuotas minčių srautas, kai išskiriami ir apibendrinami esminiai potyriai, minčių susinkretinta eiga ir jusliškas spalvinis srautas, srautai ir emocijų sąveikos arba net metafiziškai juntama potyrių, žinojimo, nežinojimo dimensijos.
Menininkui labai svarbi yra spalva, spalvų, tonų, niuansų santykiai, matinio bei blizgaus paviršiaus dermės, svarbus ir ritmo pojūtis, jo santykis su linija, spalva ir, aišku, su emocija, kūrybiniu “mostu”, siekiu išsakyti tarsi sprogstančias emocijas, bet tai daroma su vidiniu harmonijos, tvarkos bei prasminiu pojūčiu. Spalvų emocija, jų vizualinį poveikį, ikonografiškumą galima tyrinėti teoriškai, istoriškai kaip tai daro prancūzų kultūrologas Michel Pastoureau savo knygoje “Raudona: spalvos istorija”, galima ir Martyno metodu – tapant abstrakčius, bet tikrai emociškai ir estetiškai iškalbius paveikslus.”
Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė
Paroda vyks iki gruodžio 4 d.
