Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Komercinių patalpų nuomotojai ir šio verslo vystytojai bei nuomininkai jau seniai laukė šios priemonės. Tiesa, buvo daug diskutuojama viešai, kas turėtų būti naudos gavėjai – turto nuomos verslo vystytojai ar smulkieji nuomininkai. Argumentų turėjo ir vieni, teigiantys, kad nuomotojai neturės prasmės daryti nuolaidų savo klientams, ir kiti, kad visą naudą gaus tik didieji nekilnojamojo turto nuomos vystytojai.
Gegužės 3-iąją, paskelbus šią priemonę, viešos diskusijos nutilo, tačiau neviešai verslininkų ir klientų reakcijos bei nusiskundimai buvo įvairūs. Patalpų nuomotojai teigia, kad pagal šią priemonę jiems neapsimoka taikyti nuolaidų verslininkui (patalpų nuomininkui), tuo tarpu pastarieji aiškina, kad smulkieji verslininkai, kurie nuomojasi patalpas, dėl biurokratinių reikalavimų ir pridėtų saugiklių nieko nesitiki, nes jeigu jiems patalpų savininkas nepadarė nuolaidos nuomos mokesčiui nuo kovo 15 dienos, jie net negali pretenduoti į nuomos mokesčio kompensavimą. Pastarieji netgi tiesiogiai įvardina, kad dėl nesupratingų ir nepaslankių patalpų savininkų sprendimų jiems nebuvo sumažintos nuomos kainos, o paskelbta priemonė jiems dar nepalankesnė–negavę nuolaidos jie net negali tikėtis pagalbos iš valstybės.
Tai kaip šiuo atveju yra ir kurie iš jų teisūs?
Pagal Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos „Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ sąlygų apraše reglamentuotą priemonę, sustabdžius pagrindinę verslo veiklą, įmonės ar verslininkai, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo sustabdyta ir kurie veiklą vykdo nuomojamose patalpose, gali kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą INVEGA dėl patalpų nuomos išlaidų dalinio kompensavimo. Kompensacijos teikiamos už nuomos išlaidas, patirtas nuo kovo 16 dienos iki karantino laikotarpio pabaigos plius du mėnesius po jo.
Apraše numatyta, kad pasinaudoti daliniu nuomos mokesčio kompensavimu gali juridiniai asmenys ir verslininkai, (pagal INVEGOS išaiškinimą kreiptis dėl nuomos mokesčio kompensacijos gali ir verslo liudijimą (individualią veiklą) vykdantys fiziniai asmenys), kurių vykdoma pagrindinė veikla atitinka tas, kurios karantino laikotarpiu buvo uždraustos. Labiausiai verslininkus nustebino aprašo reikalavimas, kad paramą gali gauti tik nuomininkai, kuriems nuomotojas nuo kovo 15 d. pritaikė ne mažesnę kaip 30% nuomos mokesčio nuolaidą.
Apraše taip pat apibrėžta, kad patalpų nuomos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip 2020-ųjų kovo 15 dieną. Taip pat paraiškos pateikimo metu ji turi būti galiojanti ir registruota valstybės įmonėje „Registrų centras”. Šią priemonę administruojanti INVEGA, verslininkams palankiai aiškina, kad nuomos sutartis Registrų centre galima registruoti ir šiuo metu, praėjus daugiau laiko po jos sudarymo. Čia reikėtų priminti ir techninį reikalavimą, kuris taikomas visose valstybės pagalbos priemonėse nukentėjusiems verslams nuo COVID-19 – pareiškėjas (išskyrus, kai jis nėra juridinis asmuo) paraiškos pateikimo metu turi būti pateikęs 2019-ųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį Registrų centrui. Taip pat svarbu paminėti, kad jeigu nuomininkas patalpas nuomojasi iš valstybės, dalinis nuomos mokesčio kompensavimas neteikiamas.
Taigi, atsakant į klausimą, kas iš šia priemone abejojančių verslininkų – nuomotojas ar nuomininkas – yra teisus, tenka pripažinti, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančia tvarka teisios abi pusės. Patalpų savininkai – nuomotojai, tiesioginės motyvacijos dėl nuomos mokesčio kompensacijos neturi, nes jiems nenumatyta jokia galimybė pretenduoti į išmoką ar jos dalį net pritaikius nuomos nuolaidą. Kita vertus, jeigu nuomininkui nuo 2020 m. kovo 15-osios nebuvo sumažinta nuomos kaina bent 30 %, jis apskritai negali pretenduoti į nuomos mokesčio kompensaciją, nebent nuolaidą verslininkai sugebėtų pritaikyti atgaline data, tačiau kokiu pagrindu ir dėl kokios priežasties patalpų savininkas tai turėtų daryti? Be to, sunkiai tai įsivaizduoju iš teisinės ir techninės pusės. Labiausiai verslininkus liūdina ir pykdo tai, kad tokių galimų reikalavimų, atsirasiančių gegužės mėnesį karantino pradžioje, nei nuomininkas, nei nuomotojas niekaip negalėjo nei žinoti, nei prognozuoti. Atrodytų, kad teisės aktų leidėjas, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija, reglamentavo, kad geros valios ir supratingumo klausimas yra vienas iš esminių šioje verslams sudėtingoje situacijoje, nors kaip daugelis žinome – išlikimo, naudos verslui ir pelno siekimas yra vyraujantys klausimai sėkmingo verslo politikoje.
Pagal šią priemonę didžiausias galimas dalinio nuomos mokesčio kompensavimo dydis per mėnesį gali būti 50% nuo 2020 metų vasario mėnesio nuomininkui taikyto nuomos mokesčio dydžio. Arba jeigu pareiškėjas nuo savo veiklos pradžios pirmąjį nuomos mokestį sumokėjo už 2020-ųjų kovo mėnesį, tokiu atveju, nuo šio mėnesio pareiškėjui taikyto nuomos mokesčio dydžio, o vėlesniems mėnesiams – nuo nuomos sutartyje numatyto mėnesio nuomos mokesčio. Kompensacija neturi viršyti faktiškai pareiškėjo mokamo nuomos mokesčio dydžio.
Nors paraiškas dėl kompensacijos galima teikti iki šių metų gruodžio 1 dienos, tačiau verslininkai, norintys pasinaudoti valstybės pagalba turi būtinai atsižvelgti į mano anksčiau išvardintus griežtus biurokratinius reikalavimus ir sąlygas, kurios kaip bebūtų keista numatytos atgaline tvarka. Juo labiau, kad karantino pradžioje verslininkai nežinojo ir negalėjo žinoti apie karantino sukelsiančias problemas ar valstybės galimas pagalbos priemones ateityje, kurių dalis pagal valdžios nustatytas taisykles bus susietos ne tik su nuolaidos gavimu iš patalpų nuomotojo, tačiau net su nuolaidos dydžiu, nemažesniu kaip 30 procentų.
Nors šiuo metu kompensacijoms numatyta net 100 mln. eurų suma, tačiau atsižvelgiant į visus anksčiau minėtus atgalinius reikalavimus ir perteklines kliūtis, kyla natūralus klausimas kiek lėšų bus panaudota ir kas šia pagalba pasinaudos? Ar nebus tas pats kaip su kitomis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ priemonėmis, skirtomis padėti smulkiam ir vidutiniam verslui, tokiomis kaip „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP) priemonė, kuomet pagal ją iš numatytų 50 mln. per pora mėnesių iki šiandienos panaudota tik 6 mln. eur.?
Daugiau informacijos verslininkams ir darbuotojams: https://justicija.eu/naujienos/
Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas
UAB „Justicija“ direktorius
Vaidas Šalaševičius
