Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) skaičiavimu, Europos Sąjungoje darbe patiriamų sveikatos sutrikimų ir sužeidimų išlaidos siekia 3,3 proc. BVP – tai kasmet sudaro net 476 mlrd. EUR sumą, tačiau didžiausia finansinė našta nugula ant susižalojusių darbuotojų pečių. Tokių milžiniškų išlaidų būtų galima išvengti įmonėms tinkamai iš anksto pasirengiant.
Šiandien – balandžio 28 d. – minint pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, paskelbti EU-OSHA vykdyto projekto „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“ rezultatai. Jo metu apskaičiavus darbe patirtų sužalojimų ir profesinių ligų sukeliamą finansinę naštą paaiškėjo, jog didžiausia jos dalis tenka darbuotojams. Dėl profesinių ligų ar sužalojimų darbuotojai netenka visaverčio darbo užmokesčio, priedų ir neretai turi savo lėšomis padengti bent dalį sveikatos priežiūros išlaidų.
Tyrimo duomenimis, darbdaviui tenkanti finansinė našta ES vidutiniškai siekia apie 14 proc., o visuomenei ir valstybei – kiek daugiau nei 17 proc.
Daugiausiai susižalojimų patiria nauji darbuotojai
Lietuvoje kasmet vidutiniškai per 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, apie 200 – itin sunkiai ar mirtinai susižaloja, o dar apie 200 – suserga profesinėmis ligomis. 2019 m. Lietuvoje 100 tūkst. darbuotojų teko 3 mirtini nelaimingi atsitikimai. Šiais metais per itin trumpą laikotarpį darbe žuvo net 11 žmonių. VDI duomenimis, daugiau nei 40 proc. nukentėjusių darbe, įmonėse dirba pirmuosius metus.
„Kai nepatyręs, su saugos reikalavimais ir pavojais nesupažindintas darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą – jis tarsi siunčiamas į žūtį, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius. – Tačiau ir darbuotojai ne visada suvokia būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės, nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. Sunku suvokti, kad galima taip lengvabūdiškai elgtis.“
Dideli praradimai
Nelaimės darbo vietose finansiniu vėzdu smogia smarkiai. Anksčiau atliktų skaičiavimų duomenimis, darbe patirtų sužalojimų ir profesinių ligų gydymui skirtos sumos dydis pasauliniu mastu viršijo tuometę verslo milžinių „Apple“, „Microsoft“, „Google“ ir „Amazon“ vertę kartu sudėjus ir sudarė net 3,9 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kvalifikuotų darbuotojų praradimas, susižalojus ar žuvus darbe, susirgus profesine liga sukelia neigiamus ir brangiai kainuojančius padarinius – produktyvumo smukimą, dideles gydymo išlaidas ir draudimo įmokas, jau nekalbant apie prarastus kokybiško gyvenimo metus darbuotojams“, – pažymi Valstybinės darbo inspekcijos vadovas.
Svarbiausia – nelikti abejingais
Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje įvyksta transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, statybos sektoriuose. Tačiau nelaimingi atsitikimai neaplenkia ir kitų darbo sričių, tarp netekusių nedarbingumo – dešimtys ir net šimtai darbuotojų iš žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, administracinės ir aptarnavimo, žmonių sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir net švietimo sektorių.
Pasak Jono Griciaus, su pavojumi sveikatai ir saugai darbe gali susidurti kiekvienas, nuo kirpėjos iki biuro darbuotojo, todėl svarbu pačiam tuo rūpintis, žinoti galimas rizikas ir mokėti jų išvengti, o svarbiausia – nebijoti klausti, jei trūksta informacijos apie saugų darbą.
„Žmogaus praradimas neturi kainos – ji visada yra per didelė. Turime eiti kitu keliu, skatinti ir darbdavių, ir darbuotojų sąmoningumą, diegti saugaus darbo kultūrą nuo mažens. Kiekvienas, išėjęs į darbą, privalo grįžti namo sveikas. Deja, dar didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai“, – teigia J. Gricius.
EU-OSHA projektas „Darbuotojų saugos ir sveikatos sąnaudos ir nauda“:
https://osha.europa.eu/lt/themes/good-osh-is-good-for-business
