Daugiabučių savininkų organizacijos sako, kad Seime svarstomas namų valdymo įstatymas naikins būsto savininkų bendrijas, be to, jis gali būti korupcinis.
Daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka teigia, kad įstatymas netenkina butų savininkų, rinkos dalyvių poreikių ir griauna visą būsto priežiūros sistemą.
Anot jo, daugiabučių valdytojų organizacijoms kliūna tai, kad už tris pažeidimus gali būti naikinama administratoriaus licencija.
„Už tris galimus pažeidimus atimama licencija. Tai reiškia, kad bendrija, turinti penkis, dešimt, 20 namų – netenka savo veiklos. Šituos namus greičiausiai perimtų savivaldybė arba jos paskirta bendrovė“, – spaudos konferencijoje sakė G. Komka.
„Administratorius, arba bendrija, turi savo darbuotojus, kurie prižiūri namus. Tarkime, kažkuriame name darbuotojas blogai dirbo. Bendrija, administratorius gauna tris pažeidimus, tai reiškia, kad tokios įmonės, valdančios po 200-300 namų, atleidžia darbuotojus, savivaldybė perima jų administravimą, nors faktiškai tam neturi nei kompetencijos, nei resursų, nei lėšų“, – kalbėjo jis.
Be to, G. Komkos teigimu, nauja tvarka skatins korupciją.
„Administratoriai, bendrijų pirmininkai, išsirikiuos gražiai eilute savivaldybėse kyšių davimui, o tai skatina korupciją“, – teigė jis.
G. Komka teigė įtariantis, kad įstatymas rengiamas konkrečioms įmonėms ir asmenims.
„Įstatymas yra rengiamas konkretiems asmenims ar įmonėms, galbūt yra kažkokie asmeniniai interesai. Projektas negali būti taisomas, jis absoliučiai kiauras ir neužtikrina mano, kaip piliečio, teisių“, – sakė jis.
Lietuvos būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis klausė, kodėl įstatymo projektas stumiamas buldozeriu.
Anot jo, įstatymo rengėjai – Seimo narys Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika – projektui gavo 75 pastabas, bet į jas atsižvelgti neketina.
„Nežiūrint į tai, po dešimties dienų skubos tvarka įstatymas atsiduria Seimo darbotvarkėje dėl priėmimo. Tada kažkokiu būdu, tikriausiai sužinoję apie didelį nepasitenkinimą tarp būsto valdytojų ir turėtojų, įstatymas buvo išimtas“, – sakė J. Antanaitis.
Jam buvo neaišku, kodėl rengiant projektą L. Stacevičiui talkino keli Aplinkos ministerijos darbuotojai.
Anot įstatymo rengėjų, jo tikslas – į vieną įstatymą sujungti bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių bei administratorių įstatymus į vieną. Šiuo metu šios valdymo formos yra išskirtos į atskirus įstatymus.
Autorius Paulius Viluckas
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.