Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, o jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto matyti vidaus ir išorės rizikų sistemos stabilumui, teigia Lietuvos bankas (LB) naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.
Pasak centrinio banko, svarbiausios rizikos yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję Lietuvos didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.
Spartus skolinimas skatina NT rinkos aktyvumą
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, kalbant apie vidaus rizikas, matyti, jog būsto paskolų augimas yra pakankamai didelis.
„Todėl pasikeitus ekonominei situacijai, tai galėtų paveikti namų ūkius ir jų galimybes grąžinti paskolas. Bet čia iš serijos „kas būtų, jeigu būtų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, bankai vis aktyviau teikia būsto paskolas gyventojams, nors skolinimas įmonėms sulėtėjo.
„Jeigu kalbėtume apie gyventojus, tai kreditavimas toliau didėja, kalbant apie būsto paskolas, apie 9 proc. didesnis nei prieš metus. Kalbant apie įmones, čia matomas susitraukimas – 0,6 procento. Tai nauja tendencija“, – pabrėžė LB vadovas.
LB teigimu, bankai pastaruoju metu aktyviai kreditavo transporto ir prekybos įmones, tačiau NT sektorių pradėjo vertinti atidžiau. Prie bankų skolinimo verslui sumažėjimo prisidėjo ir pokyčiai bankų sektoriuje – traukėsi „Danske“ ir „Luminor“ verslo paskolų portfeliai.
Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018 metais sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Šiuo metu būstų pastatoma netgi daugiau nei 2008 metais.
Kita vertus, išaugusi būsto pasiūla ir padidėjęs neparduotų butų skaičius riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą, kuris sudaro 7,4 proc. per metus. Nors kredito vaidmuo būsto rinkoje pastaraisiais metais pastebimai padidėjo, jis yra reikšmingai mažesnis nei prieš ankstesnę krizę.
Su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė beveik 70 procentų. Be to, statybų ir NT plėtotojų įmonių įsiskolinimo lygis yra gerokai sumažėjęs, palyginti su 2007–2008 metais.
Vis dėlto LB ekspertai atkreipia dėmesį į požymius, kad po ilgo palankaus laikotarpio statybos įmonių finansinė būklė ėmė prastėti, o netikėtai sumažėjęs NT rinkos aktyvumas galėtų ją dar pabloginti.
Lietuvos bankai atsparūs sukrėtimams
LB teigimu, Švedijos būsto rinkos augimas prislopo, tačiau prastėjanti padėtis pasaulio rinkose ir iškilusios grėsmės Šiaurės šalių bankų reputacijai dėl pinigų plovimo skandalų gali daryti neigiamą įtaką regiono bankų grupių veiklai. Šiaurės šalių bankų akcijų kainos reikšmingai sumažėjo, o finansavimosi sąnaudos rinkose išaugo.
V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad Šiaurės šalių komercinių bankų koncentracija Lietuvoje pastebimai išaugusi.
„Natūralu, kad jeigu įvyksta disbalansų motininių bankų bankų rinkose, tai galėtų paveikti ir kredito situaciją Baltijos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje“,– kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis akcentavo ir teigiamą pokytį – Lietuvos bankų priklausomybė nuo Šiaurės šalių patronuojančiųjų bankų nuosekliai mažėja. 2018 metų pabaigoje patronuojančiųjų bankų finansavimas sudarė 10 proc. šalies bankų bendro balanso – 3 proc. punktais mažiau nei 2017 metų pabaigoje ir gerokai mažiau nei prieš dešimtmetį, kai šis rodiklis siekė daugiau nei 40 procentų.
Testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai pajėgtų atlaikyti reikšmingą ekonomikos nuosmukį. Net ir įvykus ypač stipriam hipotetiniam ekonomikos sukrėtimui (šalies BVP sumažėjus 6 proc., o NT kainoms – 22 proc.), Lietuvoje veikiantys bankai tebebūtų mokūs ir su atsarga viršytų normatyvus.
„Kalbant apie likvidumą, mūsų išvada tokia, kad 26 proc. indėlių pasitraukimą sistemą atlaikytų. Tai yra daug. Be abejo, reikėtų žiūrėti individualiai, bankas palei banką, bet čia irgi nematome didesnių problemų“, – sakė V. Vasiliauskas.
Atsižvelgęs į galimą riziką dėl aktyvaus bankų skolinimo ir įvertinęs finansinio ciklo pakilimą, Lietuvos bankas dar 2018 metais priėmė sprendimą stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,5 iki 1 proc. – ji įsigalios šių metų birželio 30 dieną. Lietuvoje veikiančių bankų anticiklinis kapitalo rezervas šiuo metu sudaro 65 mln. eurų, o nuo birželio 30 dienos jis padidės dvigubai.
V. Vasiliauskas: „ruduo“ gali ateiti, bet pavojaus varpais neskambiname
LB vadovas pažymėjo, jog Lietuvos ekonominė situacija šiuo metu yra pakilimo būklės.
„Kalbant apie ekonominio ciklo ir, vėliau matysime, finansinio ciklo situaciją, akivaizdu, kad ekonomika yra pakilime. Jeigu žiūrėtume į namų ūkius, gyventojus, tai jų finansinė būklė gerėja, kalbame, žinoma, apie vidurkius, tarptautinė aplinka išlieka nestabili, tai veikia mūsų atvirą ekonomiką“, – sakė V. Vasiliauskas.
„Pasaulinės ekonomikos augimas lėtėja (…) Tarptautinės grėsmės susijusios su prekybos karais, „Brexit“ „saga“ toliau tęsiasi, taip kad tarptautinė aplinka verčia mus toliau gyventi pastačius ausis“, – pridūrė jis.
Pasak jo, atlyginimų augimas išlieka spartus, bet tempas lėtėja ir, remiantis LB prognoze, lėtės. Vartotojų pasitikėjimas taip pat yra aukštas.
V. Vasiliausko teigimu, nors ir įžvelgiama rizikų Lietuvos finansų sistemai, bendras jų lygis yra gerokai mažesnis nei buvo prieš 2008 metų krizę, o šalies finansų sistema šiandien gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams. Skolinimo augimas neviršija šalies ūkio augimo tempo.
„Paskolų augimas atitinka bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir mes kažkokių burbulų čia nematome (…) Finansinis ciklas eina daugiau mažiau koja kojon su ekonomikos augimu, ir nereikia lyginti situacijos su 2008 metais“, – apibendrino V. Vasiliauskas.
Vis dėlto centrinio banko vadovas teigė, kad kylant atlyginimams gyventojų optimizmas auga, skolinimosi būstui tempas neslūgsta, NT rinkos aktyvumas auga.
Lietuvos banko taikomos makroprudencinės priemonės didinančios finansų sistemos atsparumą ir vėsinančios kredito rinką, tačiau su NT sektoriumi susijusios įmonės ir gyventojai taip pat turėtų „nepamesti galvos“ ir nepamiršti, kad po dabartinio ekonomikos pakilimo anksčiau ar vėliau ateis ekonomikos „ruduo“.
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.
