Audris Narbutas
Praėję Prezidento rinkimai pažėrė daugybę klausimų. Vieni klausia kas lėmė Sauliaus Skvernelio pralaimėjimą, kai rodėsi, kad naudojamos visos priemonės pradedant mėginimu įrodyti, kad šis žmogus yra geriausias premjeras Lietuvos istorijoje ir baigiant teiginiu, kad rinkimus laimėjimus Ingridai Šimonytei ar Gitanui Nausėdai, paliks taip blogai, jog ilgiau dirbti bus nebeįmanoma. Kitiems labiau rūpi triuškinančios G. Nausėdos pergalės formulė. Tiek vieni, tiek ir kiti klausimai yra visuomenės dėmesio centre, o kai dėmesys sutelktas į minėtus klausimus, lengva pro akis praleisti šį tą reikšmingo Vilniaus rajonui. Pakalbėkime ką Vilniaus rajone vykę Prezidento bei Europos parlamento rinkimai gali reikšti LLRA.
Prieš penkerius metus sekėsi geriau
Turbūt niekam nėra paslaptis, kad Valdemar Tomaševski yra tikrasis LLRA veidas. Būtent tai mums leidžia daryti tam tikras prielaidas apie visos LLRA padėtį Vilniaus rajone, o ji akivaizdžiai silpnėja. Dar prieš penkerius metus, kai neabejotina rinkimų favorite laikėme Dalią Grybauskaitę, ir esminis diskusijų klausimas buvo ji laimės pirmame ar antrame ture, Valdemar Tomaševski rodė savo galią ir surinko net 53,33 proc. balsų nuo visų galiojančių biuletenių. Rinkimų favorite laikyta Dalia Grybauskaitė palyginimui surinko 19,32 proc. balsų. Taigi vienas pats LLRA lyderis ne tik surinko daugiau už rinkimų Dalią Grybauskaitę, bet išvis sugebėjo aplenkti visus kitus kandidatus kartu sudėjus. Tai įspūdingas rezultatas liudijęs LLRA galią ir įtaką 2014 m.
Santykinė nesėkmė
Šie metai Valdemarui Tomaševskiui turėtų būti laikytini nesėkme. Bet kuriam kitam politikui 35,06 proc. balsų reikštų nuostabų rezultatą, tad ir vadinti tokią nesėkmę galima tik santykine. Tadai, kai 2019 m. Valdemarą Tomaševskį lyginame su 2014 m. Valdemaru Tomaševskiu. Akivaizdu, kad 18,42 proc. nuosmukis yra labai skaudus. Ką jau ir bekalbėti apie faktą, kad jeigu rinkimuose būtų dalyvavęs tik G. Nausėda arba I. Šimonytė labai didelė tikimybė, kad šie dėl panašaus rinkėjo besirungiantys politikai veikiausiai būtų sugebėję aplenkti LLRA lyderį jo paties tvirtovėje. Tokiu atveju Vilniaus rajono rinkimų rezultatai būtų patraukę dar didesnį visuomenės, kuris būtų padaręs nemenką žalą LLRA įvaizdžiui. Šiandien partijai pavyko to išvengti ir tai bene didžiausia jos pergalė šiuose rinkimuose.
Tendenciją patvirtina ir ES parlamento rinkimai
Būtų galima daryti prielaidą, kad Vilniaus rajono gyventojai šiemet buvo labiau linkę remti tuos politikus, kurių šansai išeiti į antrąjį rinkimų turą buvo didesni. Toks elgesys būtų politiškai racionalus ir atlieptų politologo Antony Downso racionalaus pasirinkimo teoriją, tačiau tuomet reiktų tikėtis kokybiškai geresnių rezultatų Europos parlamento rinkimuose, kuriuose LLRA lyderis turėjo ženkliai geresnius šansus ir kaip jau žinome buvo išrinktas atstovauti Lietuvai Europos parlamente. Deja, skaičiai tokias mintis aiškiai nuneigia. Šiemet Vilniaus rajone Valdemarui Tomaševskiui atiteko 43.8 proc. nuo visų galiojančių biuletenių, o 2014 m. net 54,54 proc. nuo galiojančių biuletenių. Taigi ir vėl turime reikšmingą rinkėjų paramos nuosmukį, kuris liudija, jog LLRA praranda savo pozicijas. Įsivaizduokime, kad šis skaičius yra perkeliamas į Seimo rinkimus. Labai tikėtina, kad šios partijos atstovas nebus pajėgus laimėti iš pirmojo rinkimų turo, o antrajame rinkėjams susivienijus prieš šią partiją, ji galėtų ir pralaimėti. Toks pralaimėjimas būtų itin skaudus ir reikšmingas šiai politinei jėgai. Ar minėtas scenarijus taps realus? Galėsime pažiūrėti per 2020 m. Seimo rinkimus.
Kas lemia LLRA susilpnėjimą?
Kadangi reprezentatyvių apklausų savivaldybės lygmeniu neturime, ieškant atsakymo į klausimą kas lėmė tokį ženklų Valdemar Tomaševski rinkėjų nuosmukį, tenka remtis sveiku proto ir politine logika, o ji iš esmės suponuoja du dalykus.
Pirmąja priežastimi reiktų laikyti tai, kad dalis lenkų nusigręžė nuo LLRA. Tokią situaciją galėjo lemti partijos bičiuliški ryšiai su Kremliumi bei dėl to kilusi arši Varšuvos kritika. Varšuva kaltinama daugeliu dalykų, bet joks objektyvus politikos ekspertas nesutiks su teiginiu, kad Lenkija yra prorusiška. Dalis lenkų kilmės rinkėjų galėjo įsiklausyti į Lenkijos mintis ir remti kritiką Rusijai reiškusius G. Nausėdą, I. Šimonytę ar kitus kandidatus.
Antroji priežastis – naujakuriai. Vilnius vienu metu yra ir didelių galimybių, ir didelių būsto kainų miestas. Ieškodami labiau įperkamo nekilnojamojo turto, žmonės neretai renkasi Vilniaus rajoną. Savivaldybės biudžetui tai puiki žinia, nes Vilniuje gyvenantys žmonės sumoka GPM į savivaldybės biudžetą, tačiau partijai tai reiškia didesnį lietuvių skaičių, kurie labiau yra linkę remti kitas politines jėgas. Augantis lietuvių skaičius yra didžioji partijos problema. Veikdami prieš naujakurius valdantieji gali pasiųsti prastą ženklą ir lenkų kilmės rinkėjams, kurių interesai nukenčia nuo galimai nesurinktų mokesčių. Nieko nedaryti ir skatinti naujakurius irgi sudėtinga, nes augini rinkėjų bazę, kurie rinksis kitas politines jėgas. O tai ilgainiui reiškia politinį nuosmukį.
Išvados
LLRA pozicijos nuosekliai silpsta ir toliau silps Vilniaus rajone. Žinoma, kitų partijų nariai turėtų turėti pakankamai kantrybės, tačiau tik laiko klausimas kada LLRA liks antra Vilniaus rajone. Tai bus ryški ir įsimintina šios partijos valdymo pabaigos pradžia. Ypač, jeigu naujieji politikai gebės įrodyti, kad rūpinasi visų gyventojų interesais nepriklausomai nuo tautybės.
