Balandžio 25 d. atsinaujinusioje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos salėje įvyko kasmetinė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Metinė konferencija, kurioje pristatyta 2018 metų LPK veiklos ataskaita.
Pasveikinti Pramonė 4.0 šaukliai
Susirinkusius LPK narius pasveikino finansų ministras Vilius Šapoka bei ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, kuris taip pat pristatė Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodį 2019-2030 m., linkėdamas kuo greičiau įgyvendinti ambicingą pramonės viziją.
Viceministras pasidžiaugė, kad iki šiol Lietuva prilygsta pažangioms šalims pagal gamybos apimtis ir dirbančiųjų gamybos pramonėje skaičių, tačiau pastebėjo, jog praktiškai visose srityse turime nepanaudotų rezervų.
„Reikia skatinimo priemonių, skirtų įmonėms didinti gamybos produktyvumą, didinti pramonės dalį gaminančią aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kas iš karto darytų įtaką apyvartos žmogui rodikliui ir leistų žmonėms uždirbti daugiau“, – pažymėjo G. Vilda.
Įvertinta ekonominė situacija
Apžvelgdamas 2018-uosius metus, savo metiniame pranešime LPK prezidentas Robertas taip pat akcentavo, kad Lietuvos ekonomika turi rezervo toliau augti.
„Norint užtikrinti tvarų ekonomikas augimą ir didinti jos potencialą, būtina didinti tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus investicijų našumą, investuoti į pažangesnes ar aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas. Visgi pernai produktyvių investicijų dinamika nedžiugino: investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą per metu padidėjo tik 3,8 proc. – tai yra lėčiausias produktyvių investicijų augimas per pastaruosius 4 metus. Tokia tendencija rodo mažėjantį investicijų į plėtrą apetitą Lietuvos ekonomikoje, kam esminės įtakos turėjo geopolitinis neapibrėžtumas išorės rinkose.
Visgi, pasak R. Dargio, 2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus. Anot jo, prastus 2018 m. trečiojo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatus iš dalies lėmė techniniai aspektai, tačiau taip pat pažymėjo, kad nestabili tarptautinė aplinka ir spartus darbo kaštų augimas vis labiau mažina į eksportą besiorientuojančių sektorių investicijas į našumą ir gamybines apimtis, o jau netolimoje ateityje darbo rinkos rodikliai (išskyrus darbo užmokestį) suvaržys Lietuvos ekonomiką.
Apžvelgti pokyčių kupini 2018 m.
Pristatydamas 2018 m. LPK veiklą, R. Dargis pasidžiaugė per metus paaugusiu LPK neasocijuotų narių skaičiumi bei tuo, kad per praėjusius metus buvo sustiprinta LPK vykdomoji direkcija.
Metinėje konferencijoje pristatyta LPK komitetų veikla, trumpai apžvelgti LPK organizuoti konsultaciniai, Prezidiumo posėdžiai, tarptautinis Metų ekonomikos forumas ir kiti renginiai. Prisimintas bendras LPK Prezidiumo ir Vyriausybės posėdis bei jame pateikti pramonininkų siūlymai dėl valstybės konkurencingumui ir tvariai ateičiai užtikrinti būtinų sprendimų. Taip pat aptartas LPK įsitraukimas į teisėkūros veiklą transporto, energetikos, aplinkosaugos, švietimo, regioninės politikos, verslo aplinkos, sveikatos reikalų, inovacijų ir Pramonė 4.0, socialinių reikalų ir migracijos srityse.
R. Dargis apžvelgė LPK atstovavimą tarptautinėse organizacijose, aptarė reikšmingiausius praėjusių metų užsienio svečių vizitus ir susitikimus, supažindino su LPK vykdyta projektine, analitine veikla.
Aptarti svarbiausi laukiantys darbai ir iššūkiai
Žvelgdamas į jubiliejinius 30-uosius LPK veiklos metus, R. Dargis pažymėjo, kad produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės, priėjimas prie finansų, verslo ir valdžios dialogas – didžiausi verslo iššūkiai, su kuriais įžengėme į 2019 metus.
„Didelės įtakos verslo nuotaikoms ir planams turės ne tik situacija pasaulio rinkose, bet ir valdžios pastangos stiprinti valstybės ekonomikos stuburą, o tam yra būtinos reformos, optimizuojant viešąjį sektorių, mažinant administracinę-biurokratinę naštą, yra būtina didelį dėmesį skirti inovacijų politikai bei reformų įgyvendinimui“, – sakė R. Dargis.
LPK prezidentas taip pat pažymėjo būtinybę susitelkti ir aktyvinti verslo dalyvavimą konfederacijos veikloje
„Aplinka verslui ir valdžios priimami sprendimai, patys visi puikiai matome, kuo toliau tuo labiau tolsta nuo rinkos ekonomikos principų – valstybinės vaistinės, komercinės funkcijos valstybės įmonėms, lobizmo įstatymas, parengtas įstatymo projektas, kuris įteisintų civilinį turto konfiskavimą net ir už nusikaltimus nenuteistiems asmenims, jeigu jie įgyto turto kilmės įrodyti nepajėgtų“, – pastebėjo LPK prezidentas.
Įteikti apdovanojimai
Metinės konferencijos metu įmonių atstovams buvo įteikti „Lietuvos metų eksportuotojo“ ir Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijos apdovanojimai.
Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulinėje plastikų industrijoje, modernų požiūrį į verslo valdymą bei pilietiškų vertybių puoselėjimą vakarų Lietuvos regione V. A. Graičiūno skulptūriniu portretu ir aukso medaliu apdovanotas UAB „Terekas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Juozas Maksvytis.
Už nepriekaištingą šiuolaikišką vadybą laivų statyboje ir remonte, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijas bei socialiai atsakingą verslą V. A. Graičiūno nominacijos apdovanojimas įteiktas AB „Vakarų laivų gamykla“ generaliniam direktoriui, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentui Arnoldui Šilekai.
Nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas – 2018“ didelių įmonių grupėje skirtos; AB „Lifosa“, UAB „INHUS Group“, UAB „KIKA Group“, A. R. Baumilų TŪB „Klasikinė tekstilė“, AB „Avia Solutions Group“; UAB „Staticus“, o vidutinių įmonių grupėje skirtos: UAB „Pack Klaipėda“, UAB „Terekas“, UAB „Baltled“, UAB „Stigma“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, AB „Dolomitas“, UAB „Putokšnis“, UAB „Biotechpharma“.
